600 ar šimtas tūkstančių? Koncertas ar gera GAS namie?
(Burbuliavimas apie R. Williams koncertą Kauno stadione).
(Burbuliavimas apie R. Williams koncertą Kauno stadione).
Pamatę geros GAS kainą, neretas bičiulių pinigus siūlo leisti koncertams. Prieštaraudavau, nes studijinis įrašas nepalyginamai geresnis, mylimi atlikėjai būna iškeliavę į debesis, o daugumos koncertų įgarsinimas būna prastas.
Rugpjūčio 01 d. pusvalandį sėdėjome D. ir G. stadione, kentėdami apšildymo grupės iš U.K. griausmo. Tikėjomės pasidžiaugti į sceną atėjus R. W., bet pauzė kažkokia ilga, scenoje padrikas krebždesys ir jokių didelių Maršalų nebuvo matyti. Išėjęs Viljamsas garsu smogė į kepenis, nors sėdėjome geriausios tribūnos viduryje. Iki scenos toli, muzikantai sulig skruzdėliukais, o garsas visais išnuomotais kilowatais ir PA kolonėlėmis su aštriais AD graužė galvas. Pas mus atėjęs Viljamsas plastikiniu kombinezonu trosais buvo nuleistas žemyn, pirmajame “dainos” stulpelyje atsuko mums, atsiprašau – subinę ir kažką apie šikną riktelėjo. Sėdintys džiaugėsi, kažkas gėrė alų, bet žemai aikštėje stovintys pasiliko įtartinai ramūs. Solistas pakartotinai šnekėjo apie savo išskirtinį “entertainment“, apie didįjį turą, planuojamą albumą, o mes su Virginija ~1,5 h. vargome tą pasilinksminimą su Show elementais. Nusprendėme nebekentėti ir tokių buvo daugiau. Dėl apkurtimo gatvėje ilgai negalėjome susišnekėti. Parvažiavome namo ir ten už ~3 km. nuo stadiono buvome verčiami tęsti klausyti super-muzikinį triukšmą.
Keli techniški sakiniai.
1. Muzikantai buvo ir kartu jų nebuvo; jei gitaros be kolonėlių, jei visas garsas iš mikrofonų ir gitarinių adapterių, į solisto mikrofoną ateina tik vokalas, būna nenormaliai sustiprintas, garsas toks be įprastos “koncertinės” integracijos, negyvas.
2. Mėgstame jausti iš kur ateina instrumentų garsas ir tada galime įdėmiai pažiūrėti kaip kažkuris groja. Vakar ten buvo grynas Mono; porą kartų ekrane matėme trimitininką, girdėjome žviegiantį jo instrumentą, bet kur jis scenoje, ar aplamai jis ten, liko neaišku.
3. Dideliuose koncertuose būna sceninis siužetas. Čia buvo apsiplikinusių šokėjų grupė, bet apie ką jos plaikstėsi, nesupratau.
4. Solistas mums žėrė rupių žodžių, demonstravo dirbtinio intelekto paruoštą diskusiją su savimi pačiu jaunystėje, bet turinį suprasti buvo sunku ir Lietuvai tai nelabai įdomu.
5. Miesto tvarka reikalauja po tam tikros valandos netriukšmauti. Priimu nuolaidą koncertams ir miesto šventėms, bet Robbie Williams elgėsi nepagarbiai, lyg būtų tamsiame kaime naminių gyvulių apsuptyje.
6. R. Viljamsas išlaikė kūną, yra puikus dainininkas, bet neparodė to lygio, kokį matęs jo koncerte UK. Prisiminėme B. Adamso ir Stingo koncertus Vilniaus stadione, E. Klaptono Kauno arenoje, R. Woterso koncertą su aiškia siužeto linija. Jei apie garsą, tai pavyzdys būtų S. Sobralio koncertas.
Kas nutiko?
Garsas yra svarbiausias koncertų “atributas”. Pirmą tikrą koncertą (The Cure) 1989-ais mačiau Budapešto stadione ir nuo to laiko garsas nuolat ritosi žemyn. Aparatūra pinga, bet muzikantai išmoko pinigus pasiimti apmulkindami; kišenes prisikiši mikrofonų, pasamdai vietinius garsintojus ir stadionas tau atneša milijoną. Net Operos ir baleto teatre klausėme simfoniją iš operos solistų burnų per kolonėles! Siūlymas pinigus nešti į tikrą garsą koncertuose galutinai sugriuvo, bet turime galimybių turėti labai gerą garso sistemą namie.
Rugpjūčio 01 d. pusvalandį sėdėjome D. ir G. stadione, kentėdami apšildymo grupės iš U.K. griausmo. Tikėjomės pasidžiaugti į sceną atėjus R. W., bet pauzė kažkokia ilga, scenoje padrikas krebždesys ir jokių didelių Maršalų nebuvo matyti. Išėjęs Viljamsas garsu smogė į kepenis, nors sėdėjome geriausios tribūnos viduryje. Iki scenos toli, muzikantai sulig skruzdėliukais, o garsas visais išnuomotais kilowatais ir PA kolonėlėmis su aštriais AD graužė galvas. Pas mus atėjęs Viljamsas plastikiniu kombinezonu trosais buvo nuleistas žemyn, pirmajame “dainos” stulpelyje atsuko mums, atsiprašau – subinę ir kažką apie šikną riktelėjo. Sėdintys džiaugėsi, kažkas gėrė alų, bet žemai aikštėje stovintys pasiliko įtartinai ramūs. Solistas pakartotinai šnekėjo apie savo išskirtinį “entertainment“, apie didįjį turą, planuojamą albumą, o mes su Virginija ~1,5 h. vargome tą pasilinksminimą su Show elementais. Nusprendėme nebekentėti ir tokių buvo daugiau. Dėl apkurtimo gatvėje ilgai negalėjome susišnekėti. Parvažiavome namo ir ten už ~3 km. nuo stadiono buvome verčiami tęsti klausyti super-muzikinį triukšmą.
Keli techniški sakiniai.
1. Muzikantai buvo ir kartu jų nebuvo; jei gitaros be kolonėlių, jei visas garsas iš mikrofonų ir gitarinių adapterių, į solisto mikrofoną ateina tik vokalas, būna nenormaliai sustiprintas, garsas toks be įprastos “koncertinės” integracijos, negyvas.
2. Mėgstame jausti iš kur ateina instrumentų garsas ir tada galime įdėmiai pažiūrėti kaip kažkuris groja. Vakar ten buvo grynas Mono; porą kartų ekrane matėme trimitininką, girdėjome žviegiantį jo instrumentą, bet kur jis scenoje, ar aplamai jis ten, liko neaišku.
3. Dideliuose koncertuose būna sceninis siužetas. Čia buvo apsiplikinusių šokėjų grupė, bet apie ką jos plaikstėsi, nesupratau.
4. Solistas mums žėrė rupių žodžių, demonstravo dirbtinio intelekto paruoštą diskusiją su savimi pačiu jaunystėje, bet turinį suprasti buvo sunku ir Lietuvai tai nelabai įdomu.
5. Miesto tvarka reikalauja po tam tikros valandos netriukšmauti. Priimu nuolaidą koncertams ir miesto šventėms, bet Robbie Williams elgėsi nepagarbiai, lyg būtų tamsiame kaime naminių gyvulių apsuptyje.
6. R. Viljamsas išlaikė kūną, yra puikus dainininkas, bet neparodė to lygio, kokį matęs jo koncerte UK. Prisiminėme B. Adamso ir Stingo koncertus Vilniaus stadione, E. Klaptono Kauno arenoje, R. Woterso koncertą su aiškia siužeto linija. Jei apie garsą, tai pavyzdys būtų S. Sobralio koncertas.
Kas nutiko?
Garsas yra svarbiausias koncertų “atributas”. Pirmą tikrą koncertą (The Cure) 1989-ais mačiau Budapešto stadione ir nuo to laiko garsas nuolat ritosi žemyn. Aparatūra pinga, bet muzikantai išmoko pinigus pasiimti apmulkindami; kišenes prisikiši mikrofonų, pasamdai vietinius garsintojus ir stadionas tau atneša milijoną. Net Operos ir baleto teatre klausėme simfoniją iš operos solistų burnų per kolonėles! Siūlymas pinigus nešti į tikrą garsą koncertuose galutinai sugriuvo, bet turime galimybių turėti labai gerą garso sistemą namie.
Perskaičiau LRT straipsnį apie koncertą. Rašytojas iškapstė šiltų žodžių apie R. W. turą ir tik vieną “blogumą”. Mano išvada sustiprėjusi: namie garsas absoliučiai geresnis, o šimtas tūkstančių ausims ir sveikatai geriau už šiuolaikinę “koncertinę” kančią už 600 dviems. Atsiprašau M. Mikutavičiaus, daug kitų LT atlikėjų ir netgi SEL – man jūs geresni už R. Williams Kaune.
Nuotrauka iš “15 min”: