Iš R. Viljamso koncerto parsinešiau 3 įrašytus epizodus. Pažvelgę į spektrus matome iš kur koncerte į krūtinę kalantys žemieji. Labai žemųjų koncertuose nebūna, o nuo 50-60 Hz įgarsinimo kolonėlės gali kurti labai didelį SPL. Nuo darbų pavargusiam nereikliam klausytojui “kepenų masažas” patinka, o šiuolaikiniai muzikantai už to mėgsta slėptis.

Spektras taip pat rodo skurdžią AD zon; roko muzika turi platų spektrą, bet aukštieji ore greitai slopsta. Daugelis buvusių pasakytų, kad aukštųjų buvo daug, netgi per daug, tačiau tai muzikos garsų viršutinis registras, kuris faktiškai yra nuo ~1 kHz per 2 oktavas aukštyn. Įgarsinimo kolonėlėse būna pigūs kompresiniai garsiakalbiai plastiko membranomis su plastiko arba storos skardos ruporais. Netolygus aikštės ar salės įgarsinimas, kažkiek paryškinti AD ir turime klausą pjaunančius aukštuosius.

Aptariamame “enterteinmente” aukštieji buvo bjaurūs, varginantys, o jūs bičiuliai atkreipkite dėmesį į tai, kad spektre nėra “legendomis apipintų” ultra-aukštųjų.