Parašyti apie muzikos atkūrimo “Achilo kulną”, apie pirminę problemą – apie įrašus, paskatino bičiulio Sigito K. kvietimas gero garso ieškoti Vienos filharmonijoje.
Visur nenuvyksime arba mylimi atlikėjai nebegroja. Turime įrašų, bet suprantame – įrašas yra garso kopija ir nereikia tikėtis išgirsti tikrą instrumentą, dainininką, orkestrą. Garso atkūrimo aparatūra yra stiprioji reikalo pusė, o garso įrašymas – silpnesnioji. Negalime pykti, nes įrašas ne tik technika, bet kartu tai menas.
Pabaigai kelios išvados apie garso įrašus:
1. Garsas/įrašas priklauso nuo klausymo vietos, nuo mikrofonų ir nuo įrašinėtojo.
2. Pilnai įrašyti gamtos garsą, muzikantą arba koncertą neįmanoma.
3. Muzikos įrašas yra žmogaus produktas ir tai yra specifinė „techninio meno“ sritis.
4. Garso įrašas yra elektros signalu užfiksuotas pėdsakas/kopija.
5. Bet koks įrašas bet kurioje laikmenoje yra etalonas, kurį stengiamės ir galime atkurti techninėmis GAS priemonėmis.