- This topic has 11 replies, 1 voice, and was last updated August 12, 2025 at 22:22 by
.
-
Posts
-
Ponas Noor Bakhsh Nuruk Baloch smagiai groja indiškuoju banjo.
Įdomių techninių dalykų apie techninius scenos reikalus ir apie šiuolaikinį garso formavimą papasakojo bičiulis Arvis, gitara ir armonikėlėmis tebegrojantis roko grupėje “Poliarizuoti stiklai”.
Diskusija temoje “Lempa ir tranzistorius” – kviečiu dalyvauti.
Kitoje temoje paminėjau inžinierių-ekspertą Ethaną Winerį, o dabar laikas pasakyti, kad šis patyręs žmogus dar ir muzikantas. Anksčiau Čaikovskį grojęs violončele, bet dabar tvirčiau laiko gitarą. Tai sustiprina temų apie blefavimus autoriaus autoritetą – Ethanas Wineris negalėtų meluoti, išniekinti muziką, sumenkinti įrašų atkūrimo aparatūrą ar jungiamuosius laidus.
2015-ųjų pradžioje Ethan Winer su Danbury simfoniniu orkestru atliko Čaikovskio Rococo Variacijas violončelei ir orkestrui, tik šį kartą 3000 natų skambėjo Fender Telecaster gitara. Filmuke nuo 18′:20″ epizodas, kai solo partija atliekama elektroniniu priedėliu, suteikiančiu gitarai unikalų, į Termenvoksą panašų skambesį.
Sekmadienį einame paklausyti Salvadoro Sobralio iš Portugalijos koncerto. Šiuolaikiniuose koncertuose dažnai girdime muziką su garsų dėlionėmis iš įrašytų šablonų (semplų) ir iš procesorių, bet S. Sobralis, tikiuosi, bus tikras.
Užtikau tikro muzikanto Ed Clute muzikavimą suderinus pianiną Hudson Manor viešbutėlyje rugsėjo pradžioje. Šio talentingo žmogaus istorija spaudžia ašarą, žinant, kad aklas berniukas muzikuoti pradėjo iš Brailio raštu užrašytų natų ir pasiekė master-class lygį.
Sweet Georgia Brown mėgstamas Ed Clute kūrinys – paklausykite.
Metų pradžioje iš JAV į Tėviškę buvo parvykęs vargonininkas Virginijus Barkauskas. Sausio 4 d. su Musica Humana koncertavo Lietuvos Valstybinėje Filharmonijoje. Apie tautietį buvau girdėjęs, esame pabendravę PM, bet dabar turėjau progos spausti ranką, padėkoti už galimybę Naujuosius pradėti su vargonų Muzika.
Plačiau apie koncertą čia.Salėje fotografuoti draudžiama, bet truputį nusižengiant iš kelių parsineštų epizodų sudėliojau trumpą filmuką (3:59 min.).
Apie Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje esančius vargonus parašė Virginijus Barkauskas.
Tai Alexander Schuke iš Potsdamo (Vokietija) trijų manualu 50 registrų vargonai, pastatyti berods 1962m. Tai identiškas instrumentas kaip ir Vilniaus katedroje, tik kitokioje akustinėje aplinkoje.
Vilniaus katedros vargonai buvo laikomi vieni geriausių barokinių vargonu buvusioje Sovietų Sąjungoje. Kadaise eidavau į koncertus, kur tada buvo paveikslų galerija ir klausiau grojant visą Europos vargonininkų elitą. Sugrįždamas iš JAV į Lietuvą pats ten koncertuodavau.
Filharmonijoje buvo antras mano koncertas. Vargonai čia puikūs, mechanizmas palyginti tvarkingas, tik instrumentui reikia atlikti priežiūros darbus. Mano žiniomis, filharmonijos administracija planuoja tą padaryti.
Bėda ta, kad vargonininkai Lietuvoje nenori groti Filharmonijoje, motyvuodami, kad vargonai turi skambėti “katedriškoje” aplinkoje. Daug puikių vargonų yra būtent salėse, todėl nereikėtų bijoti groti Vilniaus filharmonijoje, slėptis už akustikos. JAV dažnai net bažnyčios neturi didelės reverberacijos, bet daug puikiu vargonų yra tokiose erdvėse, įskaitant garsiuosius Wanamaker Legacy vargonus Filadelfijoje.
Apmaudu, kad filharmonijos vargonai taip mažai naudojami. Tokius dabar pastatyti kainuotų milijonus. Esu grojęs Beckerath vargonais dviejose vietose – Montrealio St. Joseph Oratory, jų vargonai įeina į garsiausių pasaulio vargonų dešimtuką. Taip pat St. Paul katedroje Pittsburg, kuri laikoma viena iš geriausių JAV vietų groti vargonais. Grojant Vilniaus katedros ir filharmonijos vargonais panašus įspūdis kaip garsiaisiais Beckerath. Skirtumas tik tas, kad Beckerath vargonai modernizuoti, įdėtos kompiuterines kombinacijos su neribotu kombinacijų skaičiumi. Vilniuje yra 4 kombinacijos ir “Organo Plenum” (“pilni vargonai”), kurio šį kartą nepanaudojau. “Suregistruoti” sausio 4d. koncertą reikėtų 60-80 kombinacijų, bet naudojome 4-ias.
Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonaiDžeimsas Kordenas sumanė aplankyti Liverpulį ir pasikvietė Polą Makartnį parodyti miestą. Su Polu jiedu važinėja ten, kur Polas gyveno arba su Bitlais lankydavosi. Daugybė vietų, kur vyko tikri dalykai ir buvo įamžinti dainose. Nutiko karštas susitikimas su publika Liverpulio filharmonijos bare, kur atsivėrė sąlygos pagroti publikai – įmeti monetą į jukebox, atsidaro užuolaida ir groja gyvas Polas Makartnis! Polas nepraradęs muzikinės atminties, išliko jautrus, kuklus veteranas, UK lordas, vienas turtingiausių muzikantų.
Siūlau paskirsti 23 minutes prisiminti, o jaunesniems – sužinoti ant kokių pamatų stovi rokas!
https://www.youtube.com/watch?v=QjvzCTqkBDQ
Liesti klavišus man neleidžia atsakomybė Muzikai. Keith Richards iš The Rolling Stones tokių kompleksų neturi.
600 ar šimtas tūkstančių? Koncertas ar gera GAS namie?
(Burbuliavimas apie R. Williams koncertą Kauno stadione).Pamatę geros GAS kainą, neretas bičiulių pinigus siūlo leisti koncertams. Prieštaraudavau, nes studijinis įrašas nepalyginamai geresnis, mylimi atlikėjai būna iškeliavę į debesis, o daugumos koncertų įgarsinimas būna prastas.
Rugpjūčio 01 d. pusvalandį sėdėjome D. ir G. stadione, kentėdami apšildymo grupės iš U.K. griausmo. Tikėjomės pasidžiaugti į sceną atėjus R. W., bet pauzė kažkokia ilga, scenoje padrikas krebždesys ir jokių didelių Maršalų nebuvo matyti. Išėjęs Viljamsas garsu smogė į kepenis, nors sėdėjome geriausios tribūnos viduryje. Iki scenos toli, muzikantai sulig skruzdėliukais, o garsas visais išnuomotais kilowatais ir PA kolonėlėmis su aštriais AD graužė galvas. Pas mus atėjęs Viljamsas plastikiniu kombinezonu trosais buvo nuleistas žemyn, pirmajame “dainos” stulpelyje atsuko mums, atsiprašau – subinę ir kažką apie šikną riktelėjo. Sėdintys džiaugėsi, kažkas gėrė alų, bet žemai aikštėje stovintys pasiliko įtartinai ramūs. Solistas pakartotinai šnekėjo apie savo išskirtinį “entertainment“, apie didįjį turą, planuojamą albumą, o mes su Virginija ~1,5 h. vargome tą pasilinksminimą su Show elementais. Nusprendėme nebekentėti ir tokių buvo daugiau. Dėl apkurtimo gatvėje ilgai negalėjome susišnekėti. Parvažiavome namo ir ten už ~3 km. nuo stadiono buvome verčiami tęsti klausyti super-muzikinį triukšmą.
Keli techniški sakiniai.
1. Muzikantai buvo ir kartu jų nebuvo; jei gitaros be kolonėlių, jei visas garsas iš mikrofonų ir gitarinių adapterių, į solisto mikrofoną ateina tik vokalas, būna nenormaliai sustiprintas, garsas toks be įprastos “koncertinės” integracijos, negyvas.
2. Mėgstame jausti iš kur ateina instrumentų garsas ir tada galime įdėmiai pažiūrėti kaip kažkuris groja. Vakar ten buvo grynas Mono; porą kartų ekrane matėme trimitininką, girdėjome žviegiantį jo instrumentą, bet kur jis scenoje, ar aplamai jis ten, liko neaišku.
3. Dideliuose koncertuose būna sceninis siužetas. Čia buvo apsiplikinusių šokėjų grupė, bet apie ką jos plaikstėsi, nesupratau.
4. Solistas mums žėrė rupių žodžių, demonstravo dirbtinio intelekto paruoštą diskusiją su savimi pačiu jaunystėje, bet turinį suprasti buvo sunku ir Lietuvai tai nelabai įdomu.
5. Miesto tvarka reikalauja po tam tikros valandos netriukšmauti. Priimu nuolaidą koncertams ir miesto šventėms, bet Robbie Williams elgėsi nepagarbiai, lyg būtų tamsiame kaime naminių gyvulių apsuptyje.
6. R. Viljamsas išlaikė kūną, yra puikus dainininkas, bet neparodė to lygio, kokį matęs jo koncerte UK. Prisiminėme B. Adamso ir Stingo koncertus Vilniaus stadione, E. Klaptono Kauno arenoje, R. Woterso koncertą su aiškia siužeto linija. Jei apie garsą, tai pavyzdys būtų S. Sobralio koncertas.
Kas nutiko?
Garsas yra svarbiausias koncertų “atributas”. Pirmą tikrą koncertą (The Cure) 1989-ais mačiau Budapešto stadione ir nuo to laiko garsas nuolat ritosi žemyn. Aparatūra pinga, bet muzikantai išmoko pinigus pasiimti apmulkindami; kišenes prisikiši mikrofonų, pasamdai vietinius garsintojus ir stadionas tau atneša milijoną. Net Operos ir baleto teatre klausėme simfoniją iš operos solistų burnų per kolonėles! Siūlymas pinigus nešti į tikrą garsą koncertuose galutinai sugriuvo, bet turime galimybių turėti labai gerą garso sistemą namie.Perskaičiau LRT straipsnį apie koncertą. Rašytojas iškapstė šiltų žodžių apie R. W. turą ir tik vieną “blogumą”. Mano išvada sustiprėjusi: namie garsas absoliučiai geresnis, o šimtas tūkstančių ausims ir sveikatai geriau už šiuolaikinę “koncertinę” kančią už 600 dviems. Atsiprašau M. Mikutavičiaus, daug kitų LT atlikėjų ir netgi SEL – man jūs geresni už R. Williams Kaune.
Nuotrauka iš “15 min”:
Pernai Pervalkoje klausėme Musica Humana koncertą prieš jiems išvykstant gastrolių į JAV. Pusiau atvira erdvė, aukšto lygio atlikėjai, nuoširdus vadovo R. Beinario priėmimas ir muzikavimas obojumi. Nusipirkome šviežiai išleistą knygą apie kamerinį orkestrą, o dovanai gavome CD. Namie galėjau palyginti ir galiu patvirtinti – kambaryje muzika skamba ne prasčiau, netgi dar geriau. GAS perklausose ir susitikimuose šį CD uždedu bičiuliams paklausyti, pasitikrinti.Pinigų Viljamsui ir komandai negaila, bet būtų galima išleisti kokiam cardas ar kimber laidams interjerui papuošti ir draugams papasakoti apie pagerėjusį GAS “muzikalumą”. 🙂Kur ieškoti geriausio garso?Gitara prie laužo su draugais ir bendra daina. Eriko Klaptono dainavimas man ir draugams mano kambaryje. Ela Fidžerald kieme po medžiu pavėsyje priverstų verkti Virginiją…Turime kitą stebuklą – arti atlikėjo mikrofonas girdi tiek Mikro ir Makro, kad pasitelkus Akustiką ir elektronikos inžineriją, muzikos kambaryje turime super-aukštos kokybės garsą ir viso pasaulio Muziką beveik veltui. Žinoma, reikės investuoti ir skirti laiko kambariui paruošti, bet mūsų vaikai gaus pamoką, bus prisilietę prie Meno, užaugs Žmonėmis. Protingai nupirkta aparatūra vertės nepraranda, o prastas Show tave, bičiuli, gali apglušinti. Suprantu norą penktadienį po sunkių darbų įsipilti stiklą alaus ir krūtinę kišti po dundančiomis kolonėlėmis. Tą seniai suprato Bitlai – jaunystėje pats kaifuodavau!
- You must be logged in to reply to this topic.