Po praeitos savaitės vykusios perklausos „Kopa“, noriu pasidalinti savo įžvalgomis.
Turiu prisipažinti, kad mano pirmoji pažintis su ponu Česlovu nebuvo labai sklandi ir užtruko šiek tiek laiko, kol bendravimas susitvarkė.
Per pastaruosius penkerius metus intensyviai domiuosi akustikos reiškiniais ir jos fizika, o ir mano radioelektronikos inžinieriaus išsilavinimas kiek labiau, leidžia man gilintis į techninius aspektus. Todėl dalį savo įžvalgų norėčiau skirti būtent kolonėlių techninei analizei.
Galiu pasakyti, kad p. Česlovas yra vienas iš labiausiai patyrusių akustikos specialistų Lietuvoje. Jo inicijuotos diskusijos privertė permąstyti kai kuriuos ir savo priimtus sprendimus.
Tiek dalyvaujant parodose, tiek būnant skirtinguose audio salonuose, tenka susidurti su audio sistemomis, kurios jau iš pirmo žvilgsnio turi didelių technologinių kompromisų, o kartais net klaidų. Deja, didelė dalis komercinių produktų neturi nieko bendra su gera akustika.
Milijoninius biudžetus turinčios kompanijos dažnai orientuojasi į komerciją ir, deja, neretai ignoruoja tikrąsias akustikos taisykles. Tuo tarpu žmogus, turintis didelį žinių ir patirties bagažą, gali sukurti ar suprojektuoti akustinę sistemą, kuri būtų ženkliai pranašesnė.
Galiu pasakyti, kad „Nida“ ir „Kopa“ yra būtent tokios vieno žmogaus sukurtos garso sistemos, kurios, mano manymu, yra vienos iš rimčiausių suprojektuotų dvijuosčių akustinių sistemų.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vienas garsiakalbis negali kokybiškai atkurti daug oktavų, todėl pats visai nenaudoju universalių sprendimų, tokių, kaip pvz. plačiajuosčiai garsiakalbiai. Kalbant šia tema net ir dvijuostė sistema turi tam tikrų kompromisų.
Manau, kad dvijuostės akustines sistemas, didžiausia problema yra juostų suderinimas. Žemų dažnių garsiakalbiai negeba gerai atkurti vidutinių dažnių, o aukštų dažnių garsiakalbio, kuris gebėtų sklandžiai groti nuo vidutinių iki aukštų dažnių, pritaikymas yra labai ribotas. O jų tarpusavio suvedimas tampa dar sudėtingesniu uždaviniu.
Norint kokybiškai atkurti vidutinius ir aukštus dažnius vienu garsiakalbiu, pats optimaliausias būdas yra panaudoti kompresinį draiverį įmontuotą į bangoladį. Kompresinis draiveris ne tik užtikrina itin dinamišką ir nekompresuotą skambesį, bet ir leidžia pasiekti aukštą garso kokybę tolimojo lauko klausymui. Tuo tarpu hornas sutvarko sklindančių bangų kryptingumą, dėl ko garsas patalpoje tampa homogeniškesnis ir geriau subalansuotas.
Būtent toks sprendimas ir buvo panaudotas projektuojant „Kopa“ kolonėles. Nors nesu matęs „Kopa“ ar „Nida“ kolonėlių kryptingumo diagramų, tikiu, kad jos pasižymi pakankamai geru ir nuolatiniu kryptingumu. Sėdint „sweet spot“ zonoje, net ir sudėtingoje kambario akustinėje aplinkoje, garso scena yra pakankamai aiški – lengva lokalizuoti balsą ar instrumentus, tarsi jie kabėtų ore. Todėl akivaizdu, kad “Kopa” turi gerą fazės suvedimą ir kryptingumą.
Man asmeniškai ši savybė yra itin svarbi. Jei negirdžiu kokybiškos ir tikslios scenos, klausymasis man tampa mažiau įdomus ir neįtraukiantis. Tiek „Nida“, tiek „Kopa“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, kurios pasižymi itin kokybišku ir tiksliu scenos atkūrimu.
Kalbant apie filtrą, manau, kad analoginio aktyvaus filtro sprendimas vis dar yra vienas iš tobuliausių būdų sujungti kelias juostas. Nors jis neprilygsta DSP lankstumu ir konfigūracijų įvairove, analognis aktyvinis filtras idėjiškai yra pranašesnis tuo, kad nenaudoja jokių signalų konvertavimo iš analoginio į skaitmeninį ir atgal. Tai reiškia, kad jis neturi visiškai jokių uždelsimų, o signalas apdorojamas tiesiogiai ir be jokių nereikalingų trikdžių.
Aktyvus filtras yra pats tiesiausias būdas pirminėje garso apdorojimo stadijoje suformuoti skirtingoms juostoms jų signalus, užtikrinant kokybę ir itin mažą triukšmų lygį.
Pačių juostų sujungimui naudojamas 24 dB per oktavą (ketvirtos eilės) filtras, kuris leidžia labai stačiai nukirsti juostą. Tai užtikrina, kad nebūtų atkuriami dažniai iš garsiakalbio, kurie patenka į problemines zonas, tokias kaip rezonansai ar iškraipymai.
Pritariu šiam sprendimui, nes naudojant pvz pirmos eilės filtrus (nors yra žmonių, kurie teigia, kad 1 -os eilės filtrai patys muzikaliausi) akivaizdu, kad tada garsiakalbiai atkuria girdimą signalą ir dažniuose, kuriuose jie turi problemų.
Kalbant apie žemų dažnių atkūrimą, garsas paliko gan gerą įspūdį – itin raiškus ir dinamiškas, su tvirtu „kick’u“. Nesigirdėjo jokių būdingų bass reflex dėžės panaudojimo trūkumų. Manau, kad galėčiau su tokiu susigyventi. Kiek žinau, naudojama patentuota Bass Reflex dėžės konstrukcija, kur oras iš porto plūsta iš dėžės viršaus į apačią. Korpusas atrodo solidus, nemanau, kad turi didesnių problemų su rezonansais.
Sėdint antroje eilėje, man norėjosi kiek daugiau žemų dažnių bendrame balanse, tačiau nebandžiau daug judėti po kambarį, todėl negaliu tiksliai pasakyti, ar tai buvo stovinčių bangų pasekmė, ar tiesiog esu įpratęs prie šiek tiek kitokios kreivės. Vis dėlto, tai jau mano asmeniniai įpročiai. Bendrame kontekste žemų dažnių atkūrimas atrodė solidus ir kokybiškas.
Aišku, kiekviena sistema turi savo kompromisus, ir ši nėra išimtis. Tačiau tai tikrai yra aukščiausio lygio AS, pagaminta ir suprojektuota remiantis pagal aiškius akustikos principus, ir tai akivaizdžiai girdisi klausant. Garsas dinamiškas, raiškus, dažnių diapazone jokių didesnių problemų neišgirdau, scena buvo puiki.
Manau, kad skambesys puikiai atspindi įdėtą indėlį į sistemos projektavimą ir gamybą.
Noriu pasidžiaugti, kad net ir gan solidžiame amžiuje ponas Česlovas yra akustikos zenite.
Audiofilų sambūris prie KOPA 2025 01 18
Audiofilas
Kokybiško garso mėgėjų forumas
