Trumpai apie “dainininko gelbėjimo” procedūrą.
Norėdamas girdėti neiškreiptą tembrą, pirmiausia Accuphase DG-68 Voicing ekvalaizeriu sureguliavau lygią dažninę tyrimo vietoje (~0,7 m atstume nuo AGILA koaksialinio garsiakalbio). Po sureguguliavimo dažninės netolygumas buvo ne didesnis kaip +/- 1 dB visoje 31 Hz – 20 kHz zonoje.
AGILA dažninė tyrimo vietoje (~0,7 m nuo dešiniosios kolonėlės garsiakalbio) prieš atliekant „garso balanso“ reguliavimą:
Pradinio stiprintuvo 2 kHz tembro reguliatoriumi stiprinimą padidinau +1,5 dB, o 20 kHz tembro reguliatorių nustačiau +1 dB:
Į kambarį su gitara sugrįžo Eva Cassidy ir buvo maloniau klausyti.
Paminėsiu, kad tokį 2 – 3 kHz dažninės pakėlimą naudodavome scenoje – vadinamas „presence“ arba “dalyvavimo“ filtras, vokalui išryškinti. Šnekant techniškai, sureguliavau panašią į AS su plačiajuosčiais dažninę.
Mėlyna kreivė rodo dažninę po balanso sureguliavimo:
Kuris būdas geresnis?
Nesudėtingiems įrašams klausyti tinka pigiausias būdas – AS su plačiajuosčiais. Pajungus lempinį stiprintuvą, plačiajuosčio dažninės kilimas bus dar ryškesnis, spektras pasipildys klausai maloniais iškraipymais. Tokius kaip Eva Cassidy ir panašius albumus bus gera klausyti, tačiau elektroninis būdas universalesnis. Stebiu augantį audiofilų norą turėti stiprintuvus su tembro reguliatoriais ir tuo džiaugiuosi.
Nuorodoje 3,5 minutės filmukas, kur pademonstravau Eva Cassidy įrašo koregavimą. Taip pat Helen Merrill (1954) albumo epizodas, kur garsas gerai subalansuotas. Bičiulius noriu įspėti, kad Eva C. albumas koncertinis, kad kinta garsumas ir ne visur stabilus tembras. Pvz., epizode nuo 1‘:07“ girdimas VD-ŽD paryškinimas, bet vokalo balansavimui naudojau tik 2 ir 20 kHz tembro reguliatorius. Tikiuosi atidesniam klausytojui nesunku bus tą pastebėti kituose filmuko „Kas išgelbės dainininką“ epizoduose.
Filmuke garsas iš AGILA dešiniosios kolonėlės, įrašiau WAV ir konvertavau į monofoninį MP3.