Kolonėlių dažninė gali būti išmatuojama įvairiais būdais. Literatūroje sutinkame angliškus terminus, todėl pradėsiu nuo jų:
– Free-field matavimai begaliniame akustininiame lauke atliekami gamtoje arba beaidėje kameroje;
– Diffuse field matavimai vykdomi specialioje reverberacinėje kameroje;
– Semi-reverberant field matavimai atliekami kambaryje arba laboratorijoje;
– Simulated free-field taip pat atliekami kambaryje specialia metodika.
Paskutinysis būdas patogiausias, bet reikalauja aukštesnės kvalifikacijos. Matuojant, o taip pat interpretuojant rezultatus. Šia prasme, paprastesni būtų Free-field matavimai lauke, tačiau gali būti daug rūpesčių kažkur toli nugabenti dideles AS.
Norintiems išmatuoti kolonėles kambaryje Simulated free-field metodika, siūlyčiau perskaityti šį bazinį dokumentą.
Akustiniai matavimai nebūna labai tikslūs. Priklauso nuo aplinkos sąlygų (oro temperatūros ir drėgmės), nuo AS ir mikrofono padėties, atstumo iki mikrofono, aplinkos triukšmo ir t.t.
Žemųjų dažnių ruože dažninės matavimus skiriame į dvi zonas – slėginę ir modalinę. Pastarojoje didelę įtaką turi kambario modos (rezonansai), bet D. Keele metodikoje paaiškinta kaip to išvengti. Vadinamoje difuzinėje ir aukščiausių dažnių veidrodinių atspindžių zonoje turime vertinti atitinkamą garso bangų spinduliavimą ir sklidimą. Viską atlikus teisingai, išmatuota dažninė yra analogiška kaip beaidėje kameroje.
Verta perskaityti ką apie AS matavimus parašęs Džonas Atkinsas iš Stereophile, o toliau nukeliauti padės akustikos žinios ir praktika.