Diskusijose apie muzikos ir signalo šaltinių dinaminį diapazoną pasiklystama. Koncertų salėse žmonės išmatuoja 25 dB simfonio orkestro dinaminį diapazoną ir teigia, kad LP plokštelės su 30 dB dinaminio diapazono įrašais pilnai patenkina muzikos mylėtojų poreikius.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Muzika yra garsas, o mūsų pasaulyje garsumo diapazonas toks didelis, kad peržengia skausmo ribas. Skausmo riba maždaug 110-120 dB, todėl 120 dB yra siektinas GAS dinamiškumo parametras. Tuolab, tokį diapazoną šiais laikais galima įrašyti.
Aplinkos triukšmas dinaminį diapazoną sumažina, todėl net su geriausia aparatūra ir dinamiškiausiu skaitmeniniu muzikos įrašu išmatuotume mažesnį garsumo diapazoną. Reiktų nepamiršti, kad mūsų klausa sugeba atskirti garsus (muziką) triukšme netgi tada, kai triukšmas garsesnis už norimą išgirsti garsą. Štai kodėl mūsų klausomų garsų diapazonas išlieka labai didelis.
Mano nuomone, muzikos dinaminis diapazonas namų sąlygomis siekia 80-90 dB.
Koks yra muzikos dinaminis diapazonas?
Koncertuose maksimalus garsumas gali būti labai didelis. Didelio simfoninio orkestro, o ypatingai metalo muzikos koncertuose, maksimalus SPL siekia 120 dB ir dar daugiau. Dinaminį diapazoną apriboja aplinkos triukšmas, todėl koncerte realus dinaminis diapazonas atitinkamai mažesnis. Reiktų nepamiršti, kad nuo išorės izoliuotoje įrašų studijoje orkestras ar roko grupė gali būti įrašyti pilna dinamika, tačiau siekiant sumažinti iškraipymus ir palengvinti įrašų atkūrimą, įrašų garsumo diapazonas kompresoriais būna sumažintas. Arba garso ekspanderiais dirbtinai padidintas. Bet kuriuo atveju, studijinės muzikos dinaminis potencialas yra milžiniškas.
Koks būna vidutiniškas garsumas koncertų salėje?
Ištirta, kad muzikos garsumas kinta nelabai didelėse ribose. Garsumo diapazoną formuoja kūrinys, muzikantai, instrumentai, aparatūra, dirigentas, salė. Yra techninis garsumo pasikeitimo parametras – Crest factor, reiškiantis maksimalaus garsumo santykį su vidutiniu (efektyviniu) garsumu. Literatūroje sutinkame peak-to-average power ratio (PAPR) sąvoką. Jei signalas stačiakampis meandras, PAPR bus 0 dB, o sinusiniam signalui 3 dB. Muzikoje garsumo pikai būna dideli, todėl nekompresuoto muzikos įrašo PAPR gali siekti 20 dB. CD įrašuose paprastai būna 16 dB, o patrankos šūvio crest faktorius siektų 30 dB.
Tai labai svarbu renkantis GAS įrenginius – AS ir stiprintuvai turi turėti tokią dinamikos atsargą, kad galėtų atkurti visą įrašytos muzikos diapazoną.
Juostinių studijinių magnetofonų S/N (Signal to Noise) buvo apie 70 dB, patefonų ~65 dB, FM radijo – 50, o AM – 30 dB. CD diskuose nesunku įrašyti 80 dB. Toks diapazonas gerai dera prie labai kokybiškos GAS ir leidžia namų sąlygomis klausyti bet kokią nekompresuotą muziką. SACD užtikrina dar didesnį 120 dB dinaminį diapazoną visame 20 Hz – 20 kHz dažnių ruože, tačiau kaži ar rastume tokių įrašų, ar turėtume sąlygų juos atkurti, ar norėtume super-garsiai klausyti.
Ar LP grotuvas yra toks pat geras šaltinis kaip CD?
Jei nuleidę patefono galvutę ant tuščio takelio girdite garsą (triukšmą, foną), reiškia jūsų muzikos dinaminį diapazoną apriboja plokštelių grotuvas. Kadangi CD grotuvų S/N žymiai didesnis, tuščio takelio negirdime. Štai kodėl CD, SACD ar kažkoks skaitmeninis failas dinamikos požiūriu yra geresnis už LP signalo šaltinį.
Paveikslėlyje įvairių garso šaltinių maksimalaus garsumo diapazonas: