Garso impulsų pučiamųjų instrumentų garsuose taip pat nerasime, bet įdomu pažvelgti į instrumento skambesio pasikeitimą, grojant žemą ir aukštesnias natas. Kviečiu patyrinėti varinių pučiamųjų orkestrų solinį instrumentą – trimitą.
Pirma paklausykime žemą, vidutinį ir aukščiausią trimito garsą, kai instrumentas įrašomas akustinėje kameroje maždaug metro atstumu.
Į eilę surikiavau garso signalus, o paveikslėlio apačioje matome 0,01 sekundės trukmės išskleistą tų signalų formą.
Girdime tą patį ką ir rojalio atveju – žemosios trimito natos garsas sodrus, turi platų spektrą, aukštesnės natos spektras susiaurėjęs, o aukščiausios natos garsas panašus į švilpynę (į sinusoidę).
3-ios oktavos Mi natos spektre, apimančiame 40 dB dinaminį diapazoną matome daug harmonikų, kurių aukščiausioji yra 5 kHz. Galima užfiksuoti dar aukštesnių harmonikų, bet jų amplitudė bus labai maža ir garso tembro formavime turės mažą įtaką:
5-osios oktavos Re natos spektras siauresnis. Nors natos dažnis kelis kartus aukštesnis, aukščiausioji harmoniką 40 dB diapazone beveik nepasislinko – jos dažnis 5270 Hercai:
Aukščiausioji trimito nata yra 6-os oktavos Mi-bemol, šios natos dažnis 1244 Hercai. Spektras siauras, nes aukščiausioji harmonika liko stovėti vietoje (5007 Hz). Garsas skurdus ir darosi sunku atpažinti, kad tai trimito garsas: