Reply To: Ar muzikoje yra impulsai?

[Belas]

– Ar trimitu aukštesnių natų pagroti negalima?
– Galima, bet instrumentas pritaikytas skambėti iki tam tikros aukščiausios natos. Tikriausiai pastebėjote, kad aukščiausiąją natą trimitininkas pagrojo ne iš karto, garsui reikėjo įsivažiuoti. Ir pati žemiausioji pareikalavo pastangų. Lengviausia būna groti viduriniasias natas. Geri trimitininkai sugeba pagroti glisando, vibrato ar kitaip praturtinti garsą, bet aukščiausios instrumento natos paprastai būna su mažiau garsinių efektų.
– Ar negalima praplėsti trimito spektro AD kryptimi?
– Aukščiausioji nata reikalauja didelių pastangų priversti lūpas virpėti aukščiausiu dažniu. Dar aukštesniam lūpų rezonansui reikėtų kito muštuko ir nykštuko lūpyčių. Net tada būtų sunku, nes nykštukui neužtektų jėgos reikiamam oro kiekiui paduoti. Aukštesnio diapazono trimitas turėtų būti mažesnių gabaritų, tačiau toks būtų tylesnis ir tiktų nykštukų orkestrui. Kompozitoriai vengia naudoti pačių aukščiausių ir pačių žemiausių natų. Arba partitūra rašoma kitam instrumentui – altui, aukščiau grojančiam Piccolo-trimitui, o gal fleitai.
Mechaniškai trimitą galima priversti skambėti aukštesniais dažniais. Prie trimito pridėjus kažkokią 2 kHz virpančią pjezokeraminę plokštelę ir jei ji stuksentų į instrumentą, garso spektras būtų platesnis. Tiesa, girdėtume ne instrumento, o konstrukcinį metalinio daikto garsą-triukšmą.
Šiuolaikinėje muzikoje dažnai girdime visokiausių grojimo būdų ir netikėtų priemonių garsui gauti. Ieškodami savojo garso, muzikantai savo dūdas kartais aplamdo. Mechaninis pažeidimas pakeičia skambesį, nes pasikeičia konstrukciniai rezonansai. Sumažėja bendras instrumento efektyvumas (garsumas), bet atsiradę nauji rezonansai suformuoja specifinį, savą tembrą.                                                                                                            ^{Aukštos tonacijos piccolo trimitas}