Ypatingai svarbus buvo 1926 m. BTL (Bell Telephone Laboratorie) sukurtas 555 kompresinis garsiakalbis. Konstrukcija buvo tobulinama dešimtmečius. Nuo įvairioms įtampoms pritaikyto elektromagneto iki 555 draiverio su nuolatiniu magnetu. Su skirtingais ruporais 555 galėjo atkurti žemuosius dažnius, apimdamas dažnių ruožą iki maždaug 7 kHz. Aukštesnių dažnių atkūrimą stabdė stiprintuvai, kurie sunkiai atkurdavo 8 kHz dažnius. Įrašų kokybė plokštelėse su horizontaliuoju garso takeliu taip pat buvo palyginti prasta.
WE inžinieriams sugalvojus įrašinėti vertikaliu grioveliu, reikalavimai atkūrimo aparatūrai išaugo.
Praplėsti dažnių juostą buvo galima sukūrus specializuotą AD ruporinį modulį ir tai 1928 m. padarė L.G. Bostwick. 
Pradžioje buvo su elektromagnetais, bet vėliau 596 ir 597 AD draiveriai turėjo nuolatinius magnetus.
Žemųjų dažnių atkūrimui buvo sukurtas 595-A ir atsirado sąlygos pradėti konstruoti dvijuostes AS. 
Šį garsiakalbį buvo lengva atpažinti pagal membranos centrinėje dalyje esantį aliumininį sutvirtinimą.
Konstruktoriai turėjo darbo, kol surado klijus aliuminiui prie membranos priklijuoti. Garsiakalbiai buvo gaminami rankiniu būdu, todėl parametrai buvo išsibarstę. Dėl ritės atsiklijavimo nuo karkaso buvo patikimumo problemų, bet mokslininkų ir gamintojų darbas yra labai reikšmingas.
Audiofilas
Kokybiško garso mėgėjų forumas
