Galbūt elektrinės gitaros garse rastume impulsų?
Prisiminiau laikus, kai mūsų ansambliui „Nuogi ant slenksčio“ konstravau sceninę aparatūrą. Gitaroms gamindavau efektų blokus – fuzus ir kvakuškes. Fuzuose naudojami signalų iš gitarų adapterių įtampos stiprintuvai, signalų ribotuvai ir įvairios diferencinės grandinės. Iš ribotuvų signalas išeidavo stačiakampio formos – gal ČIA muzikos garso impulsai?
Deja, AS nuolatinės srovės neatkuria, todėl kolonėlių garse impulsinio signalo nebelieka. Net jei impulsus spinduliuotų elektrinių gitarų kolonėlės, impulsinį garsą nufiltruotų mikrofonai – mikrofonai impulsų įrašyti negali. Impulsų neįrašo magnetofonai, neatkuria patefonai, CD grotuvai ir visos garso kolonėlės. Mūsų klausa negirdi nuolatinio oro slėgio, nes pritaikyta girdėti kintančio slėgio akustines bangas tam tikrame dažnių ruože, todėl impulsų garso mes nepažįstame. Impulsams priešinasi visa gamta su visa muzika ir visa aparatūra!
Patikrinkime el. gitarų įrašus.
Džimis Hendriksas buvo vienas ryškiausių el. gitaros virtuozų. Paklausykite kaip skamba fuzuota Džimo gitara Purple Haze kūrinio pradžioje.
Džimis dar labiau pasistengė Manic Depression, kur nuo 1:18“ iki 1:58“ girdime plačios dažnių juostos el. gitaros garsą.
Kūrinių epizodus išskleidžiau, bet epiūrose stačiakampių impulsinių signalų nematyti:
Gal el. gitaros spektrai tokie platūs, kad jiems atkurti reikėtų aukštos rezoliucijos standartų?
Paveikslėliuose abiejų kūrinių Džimio gitaros epizodų spektrai, kuriuose taip pat yra būgnų ir lėkščių garsai, kažkiek praplėčiantys spektrą:
Impulsų ieškotojų legenda nepasitvirtino. Į plokštelę arba į lazerinį diskelį galima įrašyti elektrinių virpesių signalus, tada GAS atkuria įrašytų instrumentų rezonansus, harmonikas, o klausytojų smegenyse atgimsta natos, melodija, harmonija, ritmas.