Klipsch RF-7 III nėra geresnis instrumentas muzikai klausyti. Kaip ir daugelis šiuolaikinių buitinių AS gamintojų, dabartinis Klipsch nieko bendro neturi su senuoju Klipsch, kai pagrindinė produkcija buvo didelio jautrio AS. Tiesa, ir tada Klisch neturėjo labai gerų draiverių, todėl daugelis jų sistemų buvo 3-juostės.
2-juostės yra geriau, bet reikalingi ypatingai geri specializuoti plačiajuosčiai. Tokius gamino Altec ir jie buvo užkariavę įgarsinimo rinką savo didelio jautrio kolonėlėmis – kine, sporto salėse, bažnyčiose, mokyklose ir namų GAS visur buvo Altec 2-juostės su 15“ ŽD ir ruporu AD moduliuose.
JBL buvo geras gamintojas, bet jie pasuko daugiajuosčių keliu, kuriuo dabar žengia gerų AS gamintojas Westlake Audio. O štai TAD/Pioneer pasirinko Altec kelią, patobulino garsiakalbius ir konstravo puikius 2-juosčius garso monitorius įrašų studijoms ir namams. Beje, didžiosiose studijose iki šiol naudojami Kinoshita 2-juosčiai monitoriai (Shozo Kinoshita buvo vienas pagrindinių TAD konstruktorių, dirbęs Bart Locanthi komandoje).
Sugrįžtant prie geriausių-didžiausių Klipsch, Kaune klausiau jubiliejinius Klipschorn. Buvo pagaminta ribota serija ir stipriai išreklamuota. Mano vertinimu, garsas geresnis už modernias buitines Klipsch AS su “guminiais” žemadažniais, bet tai nėra labai geras instrumentas muzikai atkurti.
Pažiūrėjus į paminėtas RF-7 III matosi, kad parametrai išgalvoti. Akustikos neapgausi – 100 ltr. dėžė su atkūrimu nuo 32 Hz@-3dB gali turėti 93 dB jautrį. Arba 100 dB jautris būtų AS, dirbančių nuo ~70 Hz. Tai akustikos fizika, kurią esu pristatęs čia. Tiesa, Klipsch po RF-7 III parametrų lentele užrašė pastabą – *Sensitivity in average listening room. Tada apie AS jautrį mes nežinome ir turime remtis teoriniu-galimu jautriu (grafikas žemiau).
Titaninis kompresinis, o tuo labiau – 1.75“ yra prastas pasirinkimas. „Guminiai“ žemadažniai – taip pat.
Didelio jautrio kolonėlėse (nuo 93 dB/W/m) reiktų naudoti žemadažnius su akordeono pakabomis. Jei ŽD su guminėmis pakabomis, tada tenka konstruoti 3-juostes.