Verdant diskusijai apie laidus bičiulis parašė, kad vyresni žmonės – matyt profesorius C. J. Moore arba aš – prastai girdime. Pateikė klausos nuo amžiaus grafikus ir pridūrė –
Kai gimstame pirmus ~20 metu girdime labai gerai.
Jei akcentuojamas AD girdėjimas ir klausos jautris, tada teiginys neteisingas – geriausias girdėtojas būtų žodžius ištarti galintis 1-2 metų vaikas.
Muzikoje ir atkūrime svarbiausios yra žemosios-pagrindinės oktavos, o joms klausyti reikalingos didelės ausys. Šiuo atveju geriausias “girdėtojas” būtų 16-18 metų ištysęs jaunuolis, bet AD jis jau girdi prasčiau. 🙁
Jei kalbame apie muzikos klausytoją, tada nuraminsiu – kuo jums daugiau metų, tuo esate geresnis klausytojas. Patirtis būtina ir GAS kokybės vertinimui, todėl žinau – muziką ir GAS garso kokybę tiksliau galiu įvertinti dabar, bet ne būdamas 30, 40, 50 ar 60 metų.
Gamta taip surėdyta, kad kol žmogų neaplanko ligos, klausa yra prisitaikiusi gamtos garsams girdėti. Muzika su visais instrumentais taip pat prisitaikiusi (pritaikyta), kad ją girdėtume visą aktyvųjį gyvenimą. Dar daugiau – atlikėjai, kompozitoriai, dirigentai tobulumo viršūnę pasiekia senatvėje, jau praradę fizinę formą. (M. Rostropovičius – J. S. Bachas – H. Karajanas).
Jei apie aukštuosius dažnius, tai jie muzikai mažiausiai svarbūs. Dar daugiau – visų kolonėlių “aukštasis atkūrimas” pasibaigia iškraipymais (membranų lūžių problema), todėl aukščiausių muzikos oktavų signalą reiktų nuslopinti, o ne stengtis atkurti iki 20 kHz su lygia dažnine.
~~~~~~~~~~~~~~
Pamatęs mėgėjišką grafiką pasakysiu, kad klausos jautris seniai ištirtas.
Vedantysis RCA specialistas H. Olsonas 1940-ųjų “Akustikos inžinerija” vadovėlyje pateikė, o vėliau “Šiuolaikinis garso atkūrimas” knygoje patikslino klausos dažninės nuo amžiaus priklausomybes. Turime daug svarbesnės medžiagos apie mūsų klausą, o viena jų būtų aukščiau čia paminėta Moore knyga – An Introduction to the Psychology of Hearing. Nuo ten siūlyčiau pradėti ir temos iniciatoriui R. V.
Paveikslėliuose H. Olsono grafikai:
Įvairių vokalo kūrinių ir instrumentinės muzikos įrašų tyrimai rodo, kad spektras koncentruojasi žemųjų-viduriniųjų-aukštųjų dažnių ruože, o dviejose aukščiausiose oktavose (5 – 20 kHz) garso signalo lygis žymiai mažesnis.
Vokiečių mokslininko atliktų tyrinėjimų rezultatai grafikuose:
Matome, kad iki senatvės žmonės gali girdėti visokią muziką. Su amžiumi aukštųjų obertonų girdimumas bus sumažėjęs, bet didesnės įtakos tai neturi. Praradimą galima kompensuoti AD tembro reguliatoriumi, todėl rinkčiausi patirties įrankį (brandų amžių) muzikai ir įrašų atkūrimui vertinti.