Technics yra Matsushita konglomerato padalinys, kur buvo konstruojama Hi-Fi aparatūra. Technics sukonstravę daugybę įvairių kolonėlių, bandė diktuoti madas, bet nebuvo buitinės akustikos lyderiai. Pastangas padaryti kažką ypatingą matėme, bet tai buvo “kolonėlės su storiausiomis korpusų sienelėmis“, “su plokščiomis membranomis“, “su plokščiais koaksialiniais garsiakalbiais” arba egzotiškos “ruporinės“. Trūko tokių, kur akustika būtų apjungta į darnią visumą.
Pas mus į LTSR atkeliaudavo Technics aparatūra. Populiariausi buvo Direct Drive patefonai. Dar buvo stiprintuvų, Panasonic televizorių, bet geriausių-brangiausių Technics kolonėlių nematydavome net amerikiečių žurnaluose ar kataloguose.
GAS kokybę lemia AS, todėl čia ir stabtelkime.
Naujovių paieškoje 1988-aisiais Technics sukonstravo SB-AFP1000 daugiajuostes su plokščiais garsiakalbiais-panelėmis. Tikslą suprasti nesunku – didesnis spinduliavimo plotas leidžia pasiekti didesnį efektyvumą. Reikėtų pasakyti, kad jokiomis panelėmis nurungti ruporinių nepavyktų, nors 1977 -ais jie patys gamino ruporines Technics SB-10000.
SB-AFP1000 sudarytos iš atskirų korpusų, kurių vieni buvo uždaro tipo, o kiti – atviro. Kolonėlėse aštuonios 30 x 80 cm dydžio panelės žemiems dažniams ir keturios 13 x 32 cm dydžio VD dažniams atkurti. Aukštesniasias oktavas atkuria 8 ir 2,7 cm dydžio apvalūs garsiakalbiai su korinėmis plokščiomis membranomis.
Ekvivalentinis ŽD panelės-garsiakalbio dydis įspūdingas, atitinkantis pusantro metro diametro žemadažnį. Atkurdamas 50 Hz 124 dB garsumu toks spinduliuotuvas juda 1,27 mm amplitude. Dar vienas privalumas – tokios kolonėlės spinduliuoja plokštesnę garso bangą ŽD-VD ruože, todėl garsas nukeliauja didesnį atstumą. Rašoma, kad SB-AFP1000 stovėjo Vienos operos teatre. Mano nuomone, Technics konstruktoriai nepagalvojo, arba nenorėjo paviešinti, kad tokių kolonėlių garso namų sąlygomis suvaldyti neleis jos didenybė Akustika.
Kelios unikalių Technics SB-AFP1000 kolonėlių nuotraukos: 
1979 m. pamatęs Technics SB-10 buvau užsikrėtęs sukonstruoti garsiakalbį su plokščiomis korinėmis membranomis. Iš Kauno malūnsparnių bazės pavyko gauti sparno dalį, kurioje buvo į bičių korį panaši konstrukcija iš plonos aliuminio skardos. Lengva ir labai tvirta, bet naivi jaunystės svajonė sudužo, kai nepavyko sugalvoti kaip iš aptakios formos sparno išpjauti reikiamo storio plokštes membranoms pasigaminti. Dabar suprantu, kad plokščia membrana iš “korio” yra prastas reikalas – brangi technologija, o rezultatas prastesnis už popierinę membraną iš popieriaus.