Fanfaros lempiniam stiprintuvui.
Tranzistoriniai stiprintuvai parametrais seniai aplenkė lempinius, bet šios diskusijos kontekste reikia pripažinti tam tikrą lempinių pranašumą. Kalbame apie tai, kad lempinių stiprintuvų prasti parametrai gali maskuoti kolonėlių iškraipymus arba sumažinti GAS intermoduliacijas ir bendras rezultatas gali būti geresnis nei su geriausiais tranzistoriniais.
Pateiksiu pavyzdį.
Nešiojamuose radijo imtuvuose būna prasti stiprintuvai, bet su prastais garsiakalbiais tranzistoriai skamba palyginti gerai. Jei garsą imtume gerinti garsiakalbiais, tranzistorinio aparato garsu tikriausiai nusiviltume, nes išgirstume anksčiau negirdėtų iškraipymų. Vienintelis kelias yra kartu su garsiakalbiais pakeisti ir stiprintuvą.
Daugelis šiuolaikinių kolonėlių sukonstruotos gundyti pirkėją ryškiu garsu ir paryškintais žemaisiais. AS konstruktoriai naudoja selektyvesnius filtrus, iškreipiančius fazinę charakteristiką. Tokioms kolonėlėms parinkus tranzistorinį stiprintuvą pagal išėjimo galią ir pagal kainą – taip daro daugelis – rezultatas gali būti prastesnis negu su prastesnių parametrų lempiniu stiprintuvu.
Kelios tezės:
1. Gerų parametrų stiprintuvui reikalingos gerų parametrų kolonėlės.
2. Stiprintuvai, o ypatingai lempiniai, gali būti filtras negeriems kolonėlių iškraipymams sumažinti.
3. Plačiajuosčių garsiakalbių iškraipymai didesni, todėl stiprintuvą reikia parinkti kruopščiai, išbandyti lempinius ir senųjų laikų tranzistorinius, turinčius siauresnę pralaidumo juostą.