Reply To: Kodėl skaitmeninis garso signalas gali būti nemėgiamas?

#4432
BelasBelas
Keymaster

    Fazinių iškraipymų sąvoka tokia plati, kad sudėjus į straipsnelį būtų varginančiai neįdomu skaityti.
    Pabandysiu paminėti kelias praktines fazines problemas.
    Daugiajuostėse kolonėlėse atskirų dažnių modulių darbo zonoje randasi garso fazės iškraipymai, sudarantys Combi filtrą. Didžiausius fazės iškraipymus girdime iš daugiajuosčių kolonėlių, o mažiausius – iš ausinių.  Stereofonijoje randasi garso iš dviejų šaltinių fazės neatitikimai, iškreipiantys įrašytų garsų lokalizaciją. Prastai fazę atkuriančios stereo kolonėlės taškinį garsą pavers erdviniu ir sunku bus atpažinti muzikos instrumentą. Fazė gali pakisti (išsikreipti) įrašant garsą. Vienas mikrofonas garso fazes įrašys gerai, o naudojant kelis mikrofonus fazė įraše nebeatitiks garso signalo laikinį išsidėstymą.
    Turiu progą paminėti, kad lietuviškame vadovėlyje “Garso inžinerija” autorius teigia, kad
    klausa nereaguoja į sudėtingų virpesių kreivės formą, tai yra į dedamųjų fazės poslinkius ir daroma išvada, kad žmogaus klausa nėra jautri sgnalų fazių poslinkiams (knygos 27 psl.).
    Mano patirtis sako, kad tai neteisinga.

    Fazės suvokimas kelia daug diskusijų. Senuose vadovėliuose buvo rašoma, kad žmogaus klausa fazės negirdi. Išvados persikėlė į šiuolaikinę literatūrą, bet prieš 150 metų publikuoti straipsniai buvo pagrįsti Omo (Ohm) ir Helmholco (Helmholtz) eksperimentais su sinusiniais signalais.
    Dažninė ir fazinė charakteristikos muzikos atkūrimui labai svarbios, nes nuo to priklauso garso atpažinimas žmogaus klausos kanale; pakeiskime signalo ir harmonikų tarpusavio laikinę padėtį (fazę) ir išgirsime kitokį garsą.
    Michailo Gerzono (Michael Gerzon) darbai, o ypatingai – Ambisonics apimtyje padėjo pagrindus šiuolaikiniam suvokimui, kad fazę mes jaučiame ir kad faziniai iškraipymai yra labai svarbūs. Eksperimentiškai buvo nustatyta, kad žmogus gali girdėti +/-0,1 dB amplitudės ir +/-0,6° fazės pokyčius. Mokslininkas teigė, kad 10 kartų pagerinus šias charakteristikas, klausant tam tikrus muzikos įrašus galime išgirsti net +/- 0,01 dB amplitudinius ir +/-0,06° fazinius pokyčius. Savo teiginius M. Gerzonas rėmė Rodžero Lagadeko (Roger Lagadec) iš šveicarų Willi Studer kompanijos tyrinėjimais, kai 1980-aisiais buvo nustatyta, kad skaitmeninių filtrų +/-0,001 dB amplitudiniai pulsavimai yra girdimi.

    Stabtelėjus prie pagrindinio GAS įrenginio – prie kolonėlių, pažvelkime į paveikslėlį iš J. Eargle Loudspeaker handbook, kuriame pagrindinės AS charakteristikos: garso amplitudė (A), garsiakalbio membranos pasislinkimas prie nominalios galios (B), impedansas (C), fazinė charakteristika (D) ir grupinis vėlinimas (E):Eargl 67 psl