Populiarioji muzika 90-aisiais nuslydo į elektroniką, muzikai kurti plačiai buvo naudojami MIDI instrumentai ir semplai, todėl įrašų studijų nebereikėjo. Studijos buvo nepelningos, todėl parduodamos, užsidarė arba tapo didesniųjų filialais. Vienos pavirto dantistų klinikomis (Chipping Norton Studio), kitose buvo įrengti butai (Wessex Studios) arba kontoros. Įrašų studijų projektuotojas Philip Newell iš Londono išvyko 1990-ųjų pradžioje, nes žinojo, kad tuo metu vien tik Londone buvo parduodama 60 įrašų studijų.
1990-ajame dešimtmetyje buvo daug primityvios muzikos, o tokie stiliai kaip Drum and Bass arba UK Garage pasidarė madingi ir pelningi. Tokią muziką patogiau kurti namų studijoje.
Esu skaitęs, kad P. Kolinsas iš Genesis yra sakęs, kad 1999-ais patefonų buvo parduota daugiau negu gitarų. Tai svarbu, nes muzikos instrumentų pardavimo tendencijos parodo tam tikrų muzikinių žanrų populiarumą.
Nuo 1950-ųjų vidurio gitaros sudarė didelę vartojimo prekių dalį, nes rokenrolo, o vėliau ir roko muzikos populiarumas augo. Masinė slinktis link skaitmeninių technologijų išpopuliarino elektroninę muziką, kuriai įprastų įrašų studijų nebereikėjo. Technologijos įtakoja praktiką, o praktika gali paveikti rinką. Drįstu sakyti, kad skaitmeninės technologijos stipriai paveikė muzikinės produkcijos estetiką ir tai turėjo didelę įtaką 90-ojo dešimtmečio populiariajai muzikai. Kartais kyla dar radikalesnės mintys – kaži kiek liko muzikos, jei šiuolaikiniams “muzikantams” nereikia turėti muzikos instrumentų, nereikia mokėti groti, nereikia pažinti natų ir žinoti muzikos pagrindų? Šiuolaikinės pop-muzikos kūrėjas arba “muzikantas” galima neturėti muzikinės klausos, neatskirti obojaus nuo klarneto, nemokėti užrašyti partitūrų arba surengti koncertą, bet būti populiariausių “muzikantų” sąrašuose! Suprantu, kad elektroninei muzikai reikia specifinių žinių, saujos talento ir žiupsnio sėkmės, bet be kabučių “muzikantas” užrašyti aš nebegaliu. Šiuolaikinę muziką reikia vadinti kitaip – gal “muzakas” būtų tinkamas žodis?
Muzika galima vadinti tokią, kaip T. Makačino Pašauki mane arba panašią.
O čia būtų šiuolaikinis muzakas: Shy FX – Balaclava feat. MC Spyda, D Double E & Frisco.
Jei 16-kai tūkstančių kūrinį klausiusių “patiko” ir tik 232 – ne, reiškia emocijas turiu pasilikti sau.
Vergvoktre