Kelios iliustracijos apie kolonėlių jautrį.
Lempinės eros kolonėlės turėjo būti jautresnės, nes stiprintuvo galia buvo apribota. Stereofonijos laikais atsirado dar vienas garso kanalas, atsirado galingesnių stiprintuvų. Dvijuostė stereo sistema su 15″ ŽD plačiajuosčiais ir AD ruporais galėjo atkurti visą įrašų dinamiką. Žemiausiųjų muzikos garsų atkūrimas reikalauja didesnių korpusų, bet dvi 200 – 300 ltr. kolonėlės telpa daugelio pažengusių melomanų kambaryje. Geriausiose GAS buvo naudojami profesionalūs žemadažniai, kurių jautris būdavo 92 – 98 dB/W/m ribose. Tą mažesnį turėdavo su silpnesniais motorais garsiakalbiai. Pvz. Tannoy Gold serijos garsiakalbių ritės buvo nedidelės ir suvyniotos paprastu vario laidu. Altec Lansing, JBL didžiosios su 15″ žemadažniais turėjo didesnes 3 arba 4″ diametro rites plokščiu laidu, stiprius magnetus, gerą aušinimą, todėl jautris būdavo 95 – 98 dB/W/m ribose.
Aukštųjų dažnių atkūrimui maži kupoliniai aukštadažniai netinka, nes tokių efektyvumas žemas. Štai kodėl didžiųjų AS aukštųjų dažnių moduliai būdavo su ruporais. Ruporų jautris siekdavo ~108 dB/W/m, todėl norint išlyginti dažninę, ruporų efektyvumą reikia nuslopinti iki žemadažnių efektyvumo ir didelių kolonėlių su 15″ žemadažniu jautris yra maždaug 92-95 dB/W/m. Jei kolonėles klausyti aktyviniame jungime, jautris bus atitinkamai didesnis ir toks, koks ŽD garsiakalbių jautris. Su dviem 15″ žemadažniais kolonėlių jautris atitinkamai padidėja +3 dB ir gali siekti 98-100 dB/W/m arba 4 – 6 %.
Paveikslėlyje JMF Audio HPM 500 šiuolaikinės dvijuostės su ruporu. Nurodytas 98 dB/2,83 V/m jautris, bet 4 Omų kolonėlei 2,83 V signalo amplitudė duotų ne 1, bet 2 Vatų galią. Atitinkamai perskaičiavus vienam Vatui HPM 500 kolonėlių jautris būtų 95 dB/W/m. Palyginti didelis 2 % efektyvumas ir didelė žemadažnio galia leidžia įgarsinti didelį kambarį arba klausyti tyliai su labai mažais iškraipymais.
