Reply To: Rinktis vienos, dviejų ar su daug dažnių juostų kolonėles?

Audiofilas Forums Akustikos inžinerija Akustika ir kolonėlės Rinktis vienos, dviejų ar su daug dažnių juostų kolonėles? Reply To: Rinktis vienos, dviejų ar su daug dažnių juostų kolonėles?

#8980
Belas
Keymaster

    Tokio ruporo efektyvumas VD ir AD srityje liko toks, kokį turi sumontuotas plačiajuostis garsiakalbis. Iškraipymų lygis nepasikeitė. Dažninė prasiplėtė ŽD kryptimi, tačiau ŽD srityje dažninė palyginti netolygi. Ilgame 3 m rupore atsirado garso užvėlinimas. Nors pasirinktas palyginti aukštas (40 Hz)ruporo žemiausias darbo dažnis, gavosi didelės kolonėlės. Iš dalies konstrukciją galima sumažinti išnaudojant patalpos kampo “ruporą”, kurį sudaro kolonėlės ruporas, sienos ir grindys. Garso tembro išlyginimui buvo panaudoti korekciniai filtrai. Tokiai sistemai reikia didelio kambario, garso kokybė taip pat priklausys nuo pastatymo vietos. Kitame kambaryje sistema išsiderintų ir ją reikėtų iš naujo suderinti arba perkonstruoti.

    Kokių rezultatų pavyko pasiekti sistemos konstruktoriams?
    Sistema leido praplėsti žemųjų dažnių atkūrimą maždaug viena oktava. Kadangi tokiose sistemose naudojami garsiakalbiai su labai lengvomis membranomis ir stangriomis pakabomis, net nedidelių gabaritų plačiajuosčių garsiakalbių jautris būna palyginti didelis (apie 94 dB/W/m). Praplėtus ŽD atkūrimą ruporu, tokia FR sistema gali sužavėti daugelį muzikos mylėtojui.

    Ar sistema turi rezervų?
    Jautrį galima padidinti papildomai sukonstravus priekinį ruporą. Tokių teko matyti, tačiau jautrio padidinimas nebus ženklus.  Dar padidės sistemos dažninės netolygumas, o palyginti gležnas plačiajuostis negalės atlaikyti padidėjusį akustinį apkrovimą. Plačiajuostės sistemos maksimalus SPL gali siekti maždaug 107 dB – toks šiuolaikinių poreikių pilnai patenkinti negali. Kartais konstruktoriai FR sistemose sumontuoja papildomą aukštųjų dažnių garsiakalbį, naudoja subvuferį, bet tai bus nebe plačiajuostė, o daugiajuostė sistema.

    Matome, kad pagerinti galima tik tam tikrus FR sistemos parametrus, o kiti trūkumai – ribotas dinaminis diapazonas, palyginti prasta garso sklaida, dideli iškraipymai, apribota dažninė ch-ka išlieka. Inžineriškai minimalistinis  tipas su atbuliniu ruporu gali patikti garso atkūrimo sistemų (GAS) naudotojams, tačiau įrašų studijose tokio tipo kolonėlių nepamatysite.

    Išvados:
    – plačiajuostėms sistemoms nereikalingi dažnių dalytuvai;
    – sistemos su ruporais yra sudėtingos, gremėzdiškos ir brangios;
    – plačiajuostės AS negali užtikrinti šiuolaikinių muzikos įrašų atkūrimo reikalavimų.

    • This reply was modified 2 days, 15 hours ago by Belas.