Kuo dar galima patvirtinti dvijuosčių sistemų sėkmę?
Kai inž. J.B. Lansing‘as atsiskyrė nuo Altec Lansing ir įkūrė savo kompaniją, komercinės sėkmės sulaukė dvijuostė sistema JBL L200. Vėliau JBL pasirinko kitą kelią ir pradėjo gaminti didelės sėkmės sulaukusius daugiajuosčius monitorius. Galima paminėti JBL aukso amžiaus studijinius monitorius 4343 (4 juostų fazoinvertorius su 15“ žemadažniu), 4350 (4 juostų fazoinvertorius su dviem 15“ draiveriais). Dar po kurio laiko JBL sugrįžo ir liko prie dvijuosčių monitorių.
Paaiškinti, kodėl JBL žengė tokį žingsnį daugiajuosčių kryptimi galima tuo, jog radosi aukštos kokybės įrašų skaitmeniniai šaltiniai ir JBL kūrė naujos kartos garsiakalbius viršutinės oktavos atkūrimui pagerinti. Kalbu apie ultra-aukštųjų dažnių kompresinius draiverius 2405 (105 dB/W, 7–21,5 kHz). Dvijuostėse AS tokių nepanaudosi, tačiau su tokiais galima sukonstruoti itin glotnią dažninę turinčias daugiajuostes GAS. Garso degradacijos dėl daugiajuosčių filtrų ir garso koherentiškumo problema liko nuošalėje, nes pirkėjas pirmiausia laukė neiškraipyto tembro. Trijuostė struktūra JBL gamoje buvo minimalus reikalavimas ir toks „standartas“ išsilaikė iki buvo sukurti garsiakalbiai su difuzoriais iš naujų medžiagų. Kalbu apie berilio, deimanto, titano ir kitokius AD garsiakalbių difuzorius.