- This topic has 12 replies, 2 voices, and was last updated March 1, 2026 at 17:07 by
.
-
Posts
-
Ten pat diskusijoje apie ekvalaizerius Audioforumas.lt moderatorius parašė –
“Mes nematome šiuolaikinėse GAS ekvalaizerių ten, kur jie tiktų – kambario korekcijoje, bet matome ekvalaizerių populiarėjimą tarp ausinių mėgėjų, ten kur kambario korekcijos visai nereikia. Kodėl taip vyksta – tik “vėjas atsakys”…Atsakymai paviršiuje ir jie suprantami.
Pažvelkime į išmatuotas ausinių dažnines. Pirmajame paveikslėlyje Sennheiser HD820:
Gal elektrostatinių ausinių dažninė geresnė?
Žemiau Stax SRM-353X išmatuota dažninė:
Elektrostatiniai keitikliai dažninės prasme geriausi, bet dažninė vistiek kažkokia kreiva. Pažvelgus į kelis kartus brangesnes Stax už tūkstančius € glotnios dažninės taip pat nepamatysime…
Kažkada ponas Sankas publikavo straipsnį, kuriame pateikė tokias siektinas ausinių dažninės fliuktuacijų ribas:
Vėliau F. Toole ir S. Oliver iš Harman Kardon nustatė kokia turi būti neutraliai skambančių ausinių dažninė. Matome ne į tiesę panašų grafiką, bet dar vieną elbrusą:
Kreivė primena p. Sanko nustatytų fliuktuacijų vidurkį, bet 20 dB (10 kartų) ausinių dažninės išsibarstymas ruože nuo 1 kHz ir didelis netolygumas netenkintų net DIN Hi-Fi standarto kolonėlėms.
Kodėl ausinių dažninės matavimai duoda tokius neįprastus rezultatus?
Dažninė netolygi, nes inžinieriams reikėjo įvertinti ausinių darbo specifiką ir matavimo paklaidas. Rezultatus iškreipia ausinių pagalvėlės kur neišvengiami rezonansai. Ausinių dažninę matuojame matavimo galvoje, kurioje kažkur mažo diametro kanale įtaisytas mikrofonas. Tai neatitinka metrologinių visakrypčių mikrofonų darbo sąlygų, todėl mikrofono dažninė išsikreipia. Matuojant kolonėlių dažninę rekomenduojama matavimus atlikti toliau nuo garsą atspindinčių plokštumų kur galima pritaikyti „vartų“ technologiją atspindžiams sumažinti, bet ausinėms tai netinka – atspindžiai ausinių pagalvėlių ertmėje ir nuo klausytojo galvos neišvengiami. AS galima išmatuoti akustinėje kameroje, bet ne ausines. Kolonėlių dažninės matavimas standartizuotas, turime galimybę išmatuoti ADCH net kambaryje. Klausymas iš kolonėlių gerai ištirtas, žinome dažninės ir garsumo priklausomybę, yra garsumo kreivių standartai, AS klausome ir matuojame sąlygomis, žinodami ko siekti – tolygi kolonėlių dažninė yra pasiekiamas dalykas, bet matuojant ausinių dažninę dirbtine galva atsiranda dideli rezultatų iškrypimai.
Reikia paminėti, kad klausymas ausinėmis yra dirbtinis dalykas, nes tokio klaysymo režimo gamtoje nesutiksi. O dar skirtingi ausinių veikimo principai, konstrukciniai ypatumai. Mūsų ausys fiziškai skirtingos, todėl užtikrinti vienodas ausinių naudojimo sąlygas neįmanoma; pakreipkite ausines arba per milimetrą atitraukite ir garsas pasikeis žymiai. Štai kodėl ausinių dažninės paklaidos labai didelės, o jų sumažinti galimybių nėra. Turime daug ausinių ir vienintelis būdas suvienodinti tembrą yra ekvalaizeris.
Matome, kad ausinių dažninės matavimai mažai naudingi, todėl lieka emocinis-jausminis ausinių garso reguliavimo būdas. Dar galima paminėti, kad yra svarbus techninis privalumas – ekvalaizeriu reguliuojant vieno garso spinduliuotuvo dažninę, pakitusi fazinė turi mažą įtaką. Tai dėl to, kad fazės pokytis ausinėse yra vienoje (laiko) koordinatėje. Nebėra ir kito trūkumo, kai ekvalaizeriu sumažinus kambario rezonansus klausymo vietoje dažninės netolygumas padidėja kitose kambario vietose. Ausinės ekvalaizeriams šiuo požiūriu yra draugiškesnės.Nuotraukoje Sennheiser HD800 ekvalaizeriu sureguliuota dažninė neutraliam garsui gauti. Grafike mėlyna spalva matome Harman Kardon specialistų ištirtą kreivę, pagal kurią programiškai gali būti “ištiesintas” garsas.
Jei AutoEQ sąraše savųjų nerasite, teks palaukti arba sureguliuoti iš klausos.
Kelios išvados:
– neutraliam garso atkūrimui ausinių dažninė turi būti kuo tiesesnė, bet dėl matavimų ypatumų išmatuota dažninė išsikreipia ir neatitinka tikrovės;
– ausinės skambės neutraliai, jei ausinių dažninė bus tokia, kaip Harman Kardon mokslininkų nustatyta kreivė;
– DSP laikais sukonstruoti skaitmeninį ekvalaizerį paprasta ir pigu, ausinių klestėjimo laikais naudoti ekvalaizerius yra pagrįsta;
– geru ekvalaizeriu vienodai sureguliavus to paties tipo Koss Porta už 50 garsas būtų panašus kaip Sennheiser HD 800S už 30 kartų brangiau;
– ekvalaizeris leidžia suvienodinti skirtingai skambančių ausinių garsą arba skambėjimą pritaikyti klausomai muzikai;
– ausinių ir kolonėlių dažninės ištiesinimas dėl kambario rezonansų yra panašūs procesai;
– jei kažkur matote glotnią ausinių dažninę, reiškia kreivė buvo dirbtinai išlyginta arba matavimų rezultatui buvo pritaikytas kažkoks ausinių garso kreivės kompensavimas.Kas išgelbės dainininką?
Įrašai būna skirtingi, o kartais – nuviliantys. Hi-Fi laikais stiprintuvai būdavo su tembro reguliatoriais, arba naudodavome ekvalaizerius. Audiofiliniais laikais stiprintuvų gamintojai kaifuoja – kodėl gaminti su tembrais, jei tembrai „gadina“ garsą!?
Turime super-technologijas, skaitmenoje galimas praktiškai bet koks garso balanso reguliavimas, bet priemonės garsui subalansuoti lieka užribyje…Mano lentynose du Evos Kasidy albumai. Iš gyvenimo Eva Cassidy pasitraukė vos 33 metų ir nespėjo prasibrauti į aukščiausias įrašų studijas. Liga žmogų nugludina, Evos muzikavimas jautrus, bet įrašai ne iki galo sutvarkyti. „Live At Blues Alley“ (1996) įrašytas dainininkės mirties metais, atrodytų – brandžiausias, bet įrašuose vokalas nesubalansuotas, kinta garsumas, trūksta raiškos.
Kaip pagerinti atkūrimą?
Nesudėtingo spektro, visokius vokalistų įrašus galima klausyti plačiajuosčiais ir džiaugtis! Plačiajuosčių dažninė kylanti, vokalas ištraukiamas į priekį, paryškinama dainavimo ir solinio grojimo „technologija“. Jei garso nesugadinsime BLH, kolonėlės su plačiajuosčiais bus dinamiškos ir nebrangios. Žemųjų atkūrimas liks sumenkęs, bet čia kitas privalumas – mažesni reikalavimai kambariui. Galintis susitaikyti su prastu ŽD atkūrimu, su prasta sklaida AD ruože, didesniais iškraipymais, vokalo ir soliniams įrašams plačiajuostės AS yra puikus sprendimas.FOSTEX FE203 grafikas parodo tipinę (kylančią) plačiajuosčių garsiakalbių dažninę:
Ką daryti toliau plačiajuosčių pažengusiems audiofilams?
Evos C. albumo garsą pabandžiau subalansuoti C-2300 pradiniame stiprintuve esančiais tembro reguliatoriais. Stiprintuve 6 tembro reguliatoriai, bet šiuo atveju svarbiausia buvo paryškinti vokalą.
Paveikslėlyje C-2300 tembro reguliavimo galimybės (paryškinau naudotus 2 ir 20 kHz reguliatorius):
Trumpai apie “dainininko gelbėjimo” procedūrą.
Norėdamas girdėti neiškreiptą tembrą, pirmiausia Accuphase DG-68 Voicing ekvalaizeriu sureguliavau lygią dažninę tyrimo vietoje (~0,7 m atstume nuo AGILA koaksialinio garsiakalbio). Po sureguguliavimo dažninės netolygumas buvo ne didesnis kaip +/- 1 dB visoje 31 Hz – 20 kHz zonoje.
AGILA dažninė tyrimo vietoje (~0,7 m nuo dešiniosios kolonėlės garsiakalbio) prieš atliekant „garso balanso“ reguliavimą:
Pradinio stiprintuvo 2 kHz tembro reguliatoriumi stiprinimą padidinau +1,5 dB, o 20 kHz tembro reguliatorių nustačiau +1 dB:
Į kambarį su gitara sugrįžo Eva Cassidy ir buvo maloniau klausyti.
Paminėsiu, kad tokį 2 – 3 kHz dažninės pakėlimą naudodavome scenoje – vadinamas „presence“ arba “dalyvavimo“ filtras, vokalui išryškinti. Šnekant techniškai, sureguliavau panašią į AS su plačiajuosčiais dažninę.Mėlyna kreivė rodo dažninę po balanso sureguliavimo:
Kuris būdas geresnis?
Nesudėtingiems įrašams klausyti tinka pigiausias būdas – AS su plačiajuosčiais. Pajungus lempinį stiprintuvą, plačiajuosčio dažninės kilimas bus dar ryškesnis, spektras pasipildys klausai maloniais iškraipymais. Tokius kaip Eva Cassidy ir panašius albumus bus gera klausyti, tačiau elektroninis būdas universalesnis. Stebiu augantį audiofilų norą turėti stiprintuvus su tembro reguliatoriais ir tuo džiaugiuosi.Nuorodoje 3,5 minutės filmukas, kur pademonstravau Eva Cassidy įrašo koregavimą. Taip pat Helen Merrill (1954) albumo epizodas, kur garsas gerai subalansuotas. Bičiulius noriu įspėti, kad Eva C. albumas koncertinis, kad kinta garsumas ir ne visur stabilus tembras. Pvz., epizode nuo 1‘:07“ girdimas VD-ŽD paryškinimas, bet vokalo balansavimui naudojau tik 2 ir 20 kHz tembro reguliatorius. Tikiuosi atidesniam klausytojui nesunku bus tą pastebėti kituose filmuko „Kas išgelbės dainininką“ epizoduose.
Filmuke garsas iš AGILA dešiniosios kolonėlės, įrašiau WAV ir konvertavau į monofoninį MP3.
- You must be logged in to reply to this topic.