- This topic has 5 replies, 1 voice, and was last updated January 12, 2020 at 19:54 by
.
-
Posts
-
Išbandę didesnius ŽD garsiakalbius žmonės pastebi, kad žemųjų skambesys skiriasi nuo to, ką jie girdėjo su mažomis AS.
Elektronika forume perskaičiau bičiulio kwlw laišką, kuriame gerai aprašyta problema:
Kažkodėl gaunasi, kad 15″, jau toks padoresnis koncertinis garsiakalbis (Celestion FTR-4080F), uždarytas į nedidelę dėžę, nesunkiai apgroja kitus mano eksperimentinius variantus pagal tai ką girdžiu/jaučiu. Tik nelabai suprantu kodėl.
Ką tokio turi didelis, lengvas ir jautrus garsiakalbis, kad skamba juntamai maloniau ir, sakyčiau, geresnė “ataka”? T. y. groja taip, kaip man reikėjo. Net ir grodamas tyliai. O mažesni – ne. Smegenis užgula, sienas drebina, o “žemo” nėr.”Jei mažesniais draiveriais galime atkurti žemiausius dažnius, jei negirdime iškraipymu, kodėl geriau muzika skamba su didesniaisiais?
1. Didelės membranos judina didesnę oro masę, todėl didesni garsiakalbiai dirba didesnio aprovimo režimu. Jei žemadažnis pritaikytas dirbti plačiame dažnių ruože, jo membrana bus lengva ir pasibaigus signalui oras ją sustabdys greitai. Mažesnių žemadažnių “nusiraminimo” laikas būna ilgesnis, o parazitiniame virpėjime paskęsta dalis naudingo signalo.
Didelio garsiakalbio membranos slopinimas yra geresnis, todėl girdime geriau artikuliuotus žemuosius dažnius.
2. Kuo didesnis spinduliuotuvas, tuo jo spinduliuojama banga yra plokštesnė. Galioja fizikinis dėsnis, sakantis, kad lyginant su sferine, plokščios bangos slopsta lėčiau, sklinda toliau. Skirtumas yra didelis – plokščios garso bangos slopimas yra dvigubai mažesnis negu sferinės, todėl pasikeičia kolonėlių AD/ŽD santykis žemųjų dažnių nenaudai. Kuo žemadažnis mažesnis, tuo garso banga artimesnė sferai.
Mažo jautrio kolonėlės su nedideliais ŽD garsiakalbiais spinduliuoja sferines bangas, o kolonėlių su didesniais garsiakalbiais garso bangos yra plokštesnės.Paminėjau dvi pagrindines, o apie kitus ŽD garsiakalbių ir mažųjų AS darbo ypatumus bei problemas galite perskaityti referate – Apie akustinių sistemų galimybes atkurti šiuolaikinius muzikos įrašus.
Aukščiau paminėtoje diskusijos forumietis parašė –
Svarbiausią pojūčių dalį, “mėsą” duoda midbosas 70-300 hz. Taip kad be daugiajuostiškumo namie nebus ir koncerto. Pasikartojanti nuomonė, nes galingesnės šiuolaikinės buitinės AS iš tiesu būna daugiajuostės. Bėda, kad natūralaus instrumentų garso tokios kolonėlės neatkuria. Būtent to siekia autorius, todėl parašiau apie savo patirtį.
Nemažai metų tupinėjau scenoje, gaminau scenines AS ir stiprintuvus, žinau kaip skamba instrumentai. Namie to išgirsti nepavykdavo. Reikėjo laiko suvokti, kad pramoninė akustika ne vystosi, bet degraduoja; “Viktorijos” kolonėlės neskambėjo geriau už “Simfonijos”, o 35AS-1 (S-90) galutinai užmušė muzikos gyvybę. Apie 70-uosius prasivėrė vartai ir plūstelėjo “galingos”, mažos ir bukos daugiajuostės buitinės kolonėlės.
Užsienyje situacija buvo geresnė, buvo geresnių projektų, bet argi viską išbandysi?..
Kažkada prieš dešimtmečius artimai susipažinau su 15″ ŽD plačiajuosčiais. Maskvoje tyrinėjau JBL 4343 monitorius, o vėliau iš Kalifornijos parsivežiau 2-juostes Altec Lansing “Model 19”. Mano namuose muzika tapo panaši į girdimą koncertuose; didelis jautris padidino dinamiką, pagerėjo mikrodinamiką, gerai skambėjo visų muzikinių žanrų įrašai. Anksčiau klausyto brangios ir sudėtingos konstrukcijos 5-juostės B&O su Seas 13″ žemadažniais konkurencijos neatlaikė ir iš mano namų iškeliavo amžiams. Žinoma, turiu visokių AS su guminukais, bet bičiulis kwlw siekia tikro koncertinio garso. Jei už nebrangiai, tiesiausias kelias yra didelio jautrio AS su plačiajuosčiais. Jei svarbi rezoliucija (scenos atkūrimas), tada siūlyčiau didelio jautrio dvijuostes. Kokio dydžio kambarys neklausiu – svarbu, kad kolonėlės pro duris pralįstų… ?
Nuotraukoje pirmoji mano tyrinėta pusiau aktyvinė GAS su didelio jautrio 4-juosčiais monitoriais JBL 4343. Tada ji buvo pas mano bičiulį Aleksandrą M. Maskvoje, o vėliau su visais stiprintuvais ir krosoveriais iškeliavo į Kaliforniją. Nuotrauka jau iš Kalifornijos, o ant JBL 4343 matyti Aleksandro sukonstruotos trijuostės su Dynaudio garsiakalbiais. Prie jų A.M. buvo sukonstravęs subvuferius su Scan Speak 26W8861.Belaukiant Naujųjų su dviem grupėmis buvome susitikę “Prie Nidos”. Tyrinėjome mažų-nejautrių ir didelio jautrio kolonėlių garso rezoliuciją, o platesnis pristatymas kitoje temoje.
Čia paminėsiu kelis techninius dalykus.Muzikinį orgazmą patiriu klausydamas labai tyliai sau vienas ant sofos naktį. Mikrodinamika, bet ne didelis garsumas yra sunkioji konstruktoriaus užduotis! Deja, abiejuose renginiuose “Prie Nidos” dalyvių gausa neleido patyrinėti mikrodinamikos.
Tikriausiai esate patyrę, kad kolonėlės geriausiai skamba tam tikrame muzikos garsumo diapazone; prie labai mažos galios girdime kažkokį svirplių koncertą, nes prapuola žemieji, o prie tam tikro didžiausio garsumo prasideda garso kompresavimas ir atsiranda iškraipymai.
Nesu girdėjęs kolonėlių su įprastais garsiakalbiais, kurių būtų galima klausyti labai tyliai. Tarkime, 55 dBA garsumu, kai klausant 2,5 m atstumu į 88 dB jautrio kolonėles paduodama 70 mW galia. Didelio jautrio AS galima klausyti 5 mW galios režimu (SPL ~53 dBA) ar net tyliau.Mikrodinamikai ir kitoms garso erdvėms tyrinėti esu parinkęs kelis įrašus:
Ahmad Jamal – Ahmad‘s Blues (1994)
Willis Jackson with Jack McDuff – Medley (1959)
Pink Floyd – Grantchester Meadows (1969)Vienas bičiulis replikavo – paklausiau tyliai Jamal ir PF, įjungus loudness visi svirpliai išsilakstė net tyliau grojant. Tiesa tikri audiofilai loudness nenaudoja, patys kalti.
Loudness yra puikus išradimas, bet techniškai sunku jį pritaikyti.
Problema ta, kad tonkompensacijos lygis priklauso nuo SPL (garsumo), o tai pirmiausia yra akustikos dalykas. Kitaip sakant, loudness korekcija priklauso nuo kolonėlių efektyvumo (jautrio), kambario akustinių sąvybių ir klausymo atstumo. Kolonėlių jautris gali skirtis 10 dB ar daugiau, tam pačiam garsumui pasiekti kambario dydis turi didelės įtakos, bet stiprintuvų konstruktoriai negali tai žinoti. Štai kodėl loudness išgyveno krizę. 🙁 Jei stiprintuve kažkoks vienas +6dB@100Hz “loudness” nustatymas, šūvis bus ta kryptimi, bet į taikinį nepataikysime. 🙂
Geresnis variantas būtų keli loudness nustatymai, leidžiantys pasirinkti klausos jautrio praradimo kompensavimą. Aukščiausios klasės šiuolaikiniuose stiprintuvuose matome kelis nustatymus: 1: +2dB 2: +4dB 3: +6.5 dB @100Hz, bet tai aukščiausios klasės labai brangūs aparatai.
(Pavyzdį paėmiau iš C-3850 arba C-2850 pradinių stiprintuvų. Vieno jų aprašymas čia.)Turiu progos paminėti, kad universalesnis yra “akustinis” kelias, leidžiantis sumažinti loudness problemą.
Kalbu apie tai, kad garso slopimas priklauso nuo garso bangos formos. Toliausiai sklinda plokščios bangos, bet AS su įprastais garsiakalbiais ir visokios lentyninės kolonėlės tokių suformuoti negali. Konstruodamas naują sistemą stengiausi problemą sumažinti akustiniais būdais ir dabar įrašų galiu klausyti labai tyliai. GAS be tonkompensacijos leidžia išvengti filtrų įnešamų fazės iškraipymų, o tai pagerina audio sistemos rezoliuciją.H. Fletcher ir W. Munson 1933 metais pirmieji išmatavo žmogaus ausies jautrį skirtingiems garso dažniams. Panaudojo ausines, klausytojams pateikdami įvairaus dažnio grynojo tono garsinius signalus ir greta to palyginimui 1000 Hz signalą. Buvo svarbu išsiaiškinti, kokios amplitudės skirtingo dažnio signalai yra juntami tokiu pačiu garsumu, kaip ir palyginamasis 1000 Hz signalas. Mokslininkai gavo vienodo garso jutimo kreives.
Kadangi garsumo suvokimas yra psichologinė savybė, reikėjo surasti vidutinę auditorijoje dalyvavusių klausytojų suvokimo reikšmę. Apatinis garsumo kontūras yra tyliausias garsinis signalas (girdėjimo slenkstis), o aukščiausias – skausmo slenkstis.
2003 metais buvo atliktas klausos jautrio patikslinimas ir buvo patvirtintas ISO 226:2003 standartas.
Vienodo garsumo kreivės pagal ISO 226:2003 standartą
Pažiūrėkime į 3 vienodo garsumo kreives 0 – 120 fonų diapazone:
Nesunku pastebėti klausos ypatumą – mūsų klausa nevienodai jautri įvairiems garsumo lygiams; esant 30 dB garsumo lygiui klausos dinaminis diapazonas yra platesnis, apima 58 dB, arba garsiausio ir tyliausio garsų santykis yra 800 kartų, o pagarsinus iki 90 dB, klausos dinamis diapazonas susiaurėja iki 32 dB, kai garsiausio ir tyliausio garsų santykis tėra 40 kartų. 20 kartų sumažėjimas yra reikšmingas pasikeitimas, leidžiantis daryti išvadą, kad kuo garsiau klausome, tuo mažiau galime išgirsti. ?
Klausos jautrio priklausomybė nuo garsumo
Prisiminiau mikrodinamikos tyrinėjimo epizodus, kai atėjusiems pasiūlydavau sukalibruoti ausis. Pradžioje nustatydavau santykinai tylų (~60 dBC) ramios muzikos iš CD garsumą, o kai pasakydavo, kad girdi gerai, garsumą sumažindavau dvigubai. Pasikeitimai būdavo nežymūs, visi girdėdavome puikiai. Tada sumažindavau 4 kartus ir palaukęs klausdavau ar gerai girdi. Vėl atsakydavo, kad girdi, bet sumažinus dar 4 kartus, kai kurie pasakydavo, kad girdi, bet būdavo pasakančių, kad jau reikia klausyti įsitempus, muzikoje propuolė žemieji arba trūksta viduriniųjų dažnių. Tada garsumą padidindavau iki maždaug 55 dBC, mūsų klausa jau būdavo įpratusi girdėti tyliai ir prasidėdavo perklausa.
Mikrodinamiką bandėme suvokti tamsoje, klausydami labai tyliai, bet viskas puikiai girdėjosi. O kai pūsteli trimitas ar kitokia dūda, atrodo galima apkursti nuo garsumo!Mikrodinamika praktikoje reiškia tai, kad klausant tyliai, muzikoje galime atrasti daugiau Muzikos. Neseniai įvykusi mikrodinamikos perklausa tai patvirtino; išklausėme Pink Floyd Grantchester Meadows ir dalyvis nustebo išgirdęs nebe vieną, o dvi gitaras, taip pat kitų negirdėtų garsų. Žinoma, svarbią reikšmę turi kolonėlės, bet šiandien mes apie kitką.
- You must be logged in to reply to this topic.