- This topic has 15 replies, 1 voice, and was last updated November 1, 2021 at 21:34 by
.
-
Posts
-
Tikras High-End kai manęs dar nebuvo; 1947-ųjų Frenko Sinatros muzikinis “kombainas” su dviem patefonais. Viduriniuoju buvo galima įsirašyti plokštelę, o tas padėtas kairėje buvo naudojamas atkūrimui.
State-of-the-art 78rpm hi-fi sistema, 1947
Keliaujant po Las-Vegas mačiau Tomo Džonso namus. Frenkas S. gyveno netoli Los-Anželo, Kalifornijoje. Dabar ten galima užsisakyti kambarį, uosti F. Sinatros rūkalų kvapą, įkvėpti praeities atmosferos ir paliesti seną aparatūrą.
Trumpas filmukas.Su Columbia Records Frenkas Sinatra pradėjo dirbti 1943-iaisiais, o 1946 m. išleido pirmąjį albumą The Voice of Frank Sinatra. 8 dainos buvo įrašytos 4-iuose 78 RPM monofoniniuose diskuose. Billboard sąrašuose albumas pirmavo 7 savaites.
Pirmąjį milijoną Frenkas uždirbo iš MGM už filmus ir tada pasisamdė architektą E. Stewart Williams. Suprojektavus namą buvo pakviesti Valentino Electronics aparatūros specialistai iš Holivudo.
Anais laikais magnetofonų žmonės neturėdavo, tačiau buvo galimybė įsirašyti diską į 1920-aisiais sukurtą acetatinių diskų technologiją; ant aliuminio disko buvo užneštas juodas acetato sluoksnis, kuriame rėžtukas rėždavo garso takelį. Toks realiu laiku gautas įrašas būdavo pilnai analoginis.
Būdavo gaminami nuo 7 iki 16″ diametro diskų ruošiniai, įrašas būdavo tik vienoje disko pusėje, o etiketės buvo užrašomos ranka. Kadangi buvo įrašoma į minkštą lako sluoksnį, įrašai greit susidėvėdavo. Pas Frenką S. buvo didžiausias 16″ įrašinėjantis įrenginys Rek–O–Kut.
Aparatūros rinkinyje kairėje matome radijo imtuvą, o viduryje stovi garso reguliavimo mikšeris.Nepavyko sužinoti apie kolonėles. Jei nuotraukose kolonėlių nesimato, reiškia kolonėlės buvo sumontuotos lubose. Įdomus ir techniškai neblogas sprendimas – lubose galima sumontuoti gerus garso monitorius, dirbančius panašioje į studijinę aplinką.
Užtikau filmuką apie šiuolaikinį plokštelių drožtuką, tik nežinia kur gautume diskų?
Italų dizaineris Andrea Pivetta nusprendė patirtį išlieti stiprintuvų srityje. 2013-ais pasaulį stebino didžiuliu Opera One su 2112 galingų tranzistorių ir šešiais 30 kW galios toroidiniais transformatoriais plieno ir aviacinio aliuminio korpuse. Pusantros tonos hai-endinis kūrinys brangus (1,65 mln. €), bet techninis menininkas yra sukūręs ir mažesnių stiprintuvų.
Savo Oltre Andrea Pivetta pristato taip:This state of the Art Amp features:
Output Power: 2 x 750W @ 4 ohm / 2 x 400W @ 8 ohm
Frequency Response: 10 Hz – 30 kHz (±1 dB, @ 1 W 8 ohm)
S/N: > 115 dB (20 Hz – 20 kHz A-Weighted 8 ohm)
THD+N: < 0.05% from 0.1 W to full Power
Input impedance: 4.5 kohm balanced
Input sensitivity: 11 dBu – gain 26 dB
Construction :
Chassis: aircraft aluminum, dimensions: 398 x 398 x 115 mm, weight: 18 kgMan sunku įvertinti tokius gaminius. Jei tai dizaino projektas, tada reikia būti šios srities ekspertu, o vertinant stiprintuvą, paviešintų duomenų yra maža.
Neseniai užtikau korekcinį pradinį stiprintuvą patefonui iš Šveicarijos už 77 tūkst. USD. Šveicarams daugiau leidžiama negu kitiems, bet man inžineriškai suprantamas šiuolaikinis aukščiausios klasės korekcinis kainuotų arti 10 k$.
Aparatūrą mėgstu pradėti vertinti parametrais.
HSE SWISS Audio Lab. Phono Preamp 7 atrodo prašmatniai. 14 kg aliuminio frezuotas korpusas puikus, o ir įrenginys turi plačias priderinimo galimybes. Deklaruotų parametrų pluoštelis nepilnas ir keliantis abejonių. Tokia aparatūra ant laboratorijos stalo paprastai nepapuola, todėl savo prielaidų pagrįsti negalėčiau ir pasilieku jas sau.
Kviečiu pasigrožėti paveikslėliais.
Gyvename įdomiais laikais. Pilna pigių blizgučių, arba sukonstruojamas vienetinis gaminys už labai brangiai. Jei pradėsite nuo vario rūdos, patys gaminsite lempas, sidabro viela vyniosite transformatorius ir suskaičiuosite sugaištą laiką, paprasčiausias vientaktis stiprintuvas kainuos kaip prašmatni jachta. ☺
Japonijoje pagamintų vientakčių su tiesioginio kaitinimo triodais monofoninių stiprintuvų WAVAC SH-833 pora kainuoja 350 tūkst. USD. Vienas stiprintuvas sveria 50 kg, maitinimo šaltinis – 65, jėgos transformatorius dar 61 ir skiriamasis trafas 72 kg. Tūkstantis už kilogramą nėra baisiai daug, o ir 0,4 W iš kilogramo nieko nenustebinsi. Nors japonai gerai viską supakavo, krovinys į U.K. atvyko aplamdytas. Po savaitės sugedo monoblokas, vėl atvažiavo gamintojo atstovas, suremontavo ir Maiklas F. per pajungtas Wilson WATT/Puppy 7 galėjo klausyti milijoną kartų girdėtą The Mamas & the Papas – California Dreamin.
Mane nustebino tai, kad WAVAC ryžosi leisti savo gaminį ištirti Stereophile. Pusę tonos nutempti į matavimų laboratoriją Džonui Atkinsonui buvo per sunku, todėl išmatavo tik vieno stiprintuvo parametrus. Saldžiakalbis Maiklas Fremeris rado ką papasakoti apie garsą, sakė dar norėtų klausyti. Inžinieriaus Džono A. ambicijos neleido nutylėti tai, kad žmonės mėgsta klausyti lyginių harmonikų iškraipymus…
Ne viską perskaičiau, bet matavimus peržiūrėjau. Skaitytojai patys gali atsiversti straipsnį, o aš nukopijavau vieną J.A. teksto pastraipą:Note that the SH-833 becomes increasingly nonlinear with increasing power into all loads. Only between 10mW and 100mW does it produce what would conventionally be called “low” distortion. So why did the amplifier sound more linear than these measurements would suggest? The answer lies in the harmonic content of the distortion. At moderate power levels in the midrange, it is almost entirely pure second harmonic (fig.7). At 1%, the level is high enough that it will be just audible—hear for yourself, using the distortion tracks on Stereophile’s Test CD 2. However, second-harmonic distortion, being musically consonant and close enough in frequency terms to the fundamental that there will be plenty of masking, is both relatively benign and can often be preferred to an undistorted signal, in that it sounds “fatter” and “warmer.”
Ar tai muzikos atkūrimo įrenginys spręskite patys.
Relentless galima išversti kaip negailestingas, nepalenkiamas. Amerikietis Dan D’Agostino labai patyręs stiprintuvų meistras, išmanymą atsinešęs iš darbo Mark-Levinson firmoje.
Akis užkliuvo už naujo, galingo, sunkaus, brangaus galios stiprintuvo – Negailestingasis. Parametrai iš tiesu labai geri, o gamintojas pateikia tokius Relentless monofoninio galios stiprintuvo techninius duomenis:
Stiprintuvo galo piešinys parodo, kad tokiam daiktui pajungti reikės užsisakyti daugiau elektros galios, pakeisti instaliaciją ir sumontuoti ypatingą rozetę 10 kW į stiprintuvą paduoti:
Priekis ir bendras dizainas atspindi Dan D’Agustino stilių:
Tikras Hai-endas, bet jei kas dovanotų, nežinočiau kaip tokį panaudoti.
- You must be logged in to reply to this topic.