Forum Replies Created
-
Posts
-
Dabartinėje pop-muzikoje gyvų garsų nebeliko, nes viskas sempliuota. Būna labai panašu į tikrą gyvą instrumentinį garsą, nes įrašyta aukšta kokybe.
Pagroti Steinway suderintu fortepijonu akustiškai geroje patalpoje arba geroje koncertų salėje labai brangus malonumas ir daugumai tai nepasiekiama. Jei tą garsą įrašai ir sudedi į kompiuterį, per geras ausines ar akustinę sistemą galima atkuri taip, kad niekas už užuolaidos neatskirs tai tikras Steinway ar įrašytas ir atkurtas jau semplais su elektroniniu instrumentu. Sempliuotas skambės netgi geriau, nes buvo įrašytas labai geroje salėje arba studijoje.
Kalbant apie klasiką arba džiazą – į tą kategoriją įeina ir klasikinis rokas, tai čia dar bandoma groti gyvais instrumentais. Naujesnis rokas ir metalo muzika beveik visa eina iš procesorių iš semplų. Netgi būgnai. Atrodo, scenoje stovi gyvi būgnai, bet prie jų prikabinti midi-trigeriai ir skamba jau semplai, įrašyti labai gerais būgnais ir mikrofonais studijoje.Viena metalo stiliaus muzikos grupe iš LT pasakojo, kad įrašinėjant Švedijos studijoje gyvų būgnų garsų jau nenuįminėjo, nors grojama buvo gyvais būgnais. Grojo semplai, toks buvo prodiuserio sprendimas, nes žymiai mažiau vargo ir geriau skambėjo. Midi-trigeriai prikabinti prie būgno plėvių yra labai jautrūs, sugaudo visus muzikanto grojimo subtilumus, o kiekvienos natos (arba būgno) semplų būna irasyta po kelis šimtus, nuo tyliausio iki garsiausio.
Filmuke pavyzdys, kai gitarinis procesorius pajungtas tiesiai į studijines kolonėles.
Nors pats procesorius turi 150 W tranzistorini stiprintuvą, leidžiantį pajungti monitorinę kolonėlę scenoje, garsas paduodamas iš simetrinio XLR išėjimo tiesiai į pultą ir į priekines kolonėles. Arba studijoje, signalas paduodamas tiesiai į įrašymo įrenginį. Praktiškai ausimi neatskirsi groja procesorius, lempinis stiprintuvas ar klausome per gitarinius (pvz. Celestion) garsiakalbius.
Apie pusę ar net daugiau Lietuvos pro-gitaristų naudoja procesorius, kurie imituoja lempinį ir spec. gitarinių kolonėlių garsą. Procesorių pasaulyje daug įvairiausių, prekiaujame ir mes.Ir didelėse arenose kai kurios grupės dar naudoja scenoje kolonėles. Tai daugiau monitoriai, kad save girdėtų dirbant be ausinių. Nežiūrint to, garsas nuimamas nuo garsiakalbio arba iš linijinio išėjimo ir paduodamas į priekinių kolonėlių valdymo pultą.
Su bosinės gitaros kolonėlėmis panašiai. Naujieji rokeriai vis daugiau naudoja procesorius. Net Metallica nebenaudoja gitariniu kolonėlių. AC/DC koncerto metu Marshall‘ai stovi kaip monitoriai ir kaip dizaino elementai. Neaišku kiek iš jų dirba. Garsas nuimamas nuo vienos Marshall kolonėlės , kuri yra po scena specialiame akustiniame kambaryje. Pastatomi du mikrofonai, kaip studijoje – vienas prie garsiakalbio, kitas šalia dėžės, arba iš toliau, ir garsas paduodamas į mikšerinį pultą, tada paskirstomas į priekines kolonėles ir į monitorius (dažniau – į muzikanto ausines).Įgarsinimas reikalingas, kai gyvi būgnai ir gitarinės kolonėlės neužpildo salės garso. Tai būna kai nepasiekiamas 100-105 dB garsumas koncerto metu. 105 dB yra Europinis roko koncerto įgarsinimo standartas, daugiau neleidžiama. Mačiau kaip Švedijoje lauko festivalio metu vaikšto garso kontrolieriai ir užsirašinėja garso lygius, o garso inžinierius visada žiūrį į prietaisą esanti šalia pulto, kuris parodo garsumą.
Auksinis standartas maždaug toks: tikri būgnai + 40-60 W gitarinė kolonėlė + 100 W bosinė ir 60 W klavišinė kolonėlė. Tada lengva pasiekti gerą garso balansą. Su būgnais gaunasi apie 300 W ir iki 100 žmonių salėje to užtenka.
Viskas priklauso nuo salės dydžio. Jei 50-100 žmonių, tada dalis instrumentų gali būti be įgarsinimo. Arba prie būgnų pastatomi tik du, bet ne 7 mikrofonai, kaip įprasta. Klavišiniai, akustines gitaros ir kiti instrumentai, o taip pat vokalas eina per priekines kolonėles, nes jų garso spalvai nereikia lempų arba specifiškai skambančių garsiakalbiu iškraipymų.
Jei salė didesnė, pvz. „Tamsta klubas“, arba dirbama lauko sąlygomis, įgarsinama pilnai ir viskas eina per priekines kolonėles. Net prie solinio būgnelio garsistai stato 2 mikrofonus – vieną iš viršaus, o kitą iš apačios, kad įgarsinti apatinį plastiką su spyruoklių skambėjimu.Lempiniai stiprintuvai tebėra aktualūs elektrinių gitarų garsinime, nors po truputį jų vietą užima procesoriai, gerai imituojantys lempinius ir garsiakalbių iškraipymus. Šiais laikais gerą elektroninį pianiną beveik neįmanoma atskirti nuo akustinio. Analogiška ir su elektrinių gitarų garsu.
Kolonėlė ir stiprintuvas scenoje vis dažniau atlieka tik monitoriaus vaidmenį, nes garsas į priekines kolonėles arba transliaciją paduodamas iš procesoriaus. Dažnai naudojami ausininiai monitoriai (inear, in-ear) ir tada jau nei lempinio stiprintuvo, nei garsiakalbio su dėžė (kaip taisyklė – Celestion ) nebereikia. Manau, greit ateis laikas, kai scenoje nematysime akustiniu pianinų ir gitarinių kolonėlių. Aišku, atliekant tam tikro žanro muziką, kaip klasikinė muzika, džiazas arba klasikinis rokas, išliks su laiko patikrinta atributika. Tiesiog tai susiję ne tik su garso formavimu, bet ir tų laikų scenografija, “tikru garsu”.
Situacija šiuo metu tokia, kad 50 % profesionalių muzikantų-gitaristų dar naudoja lempinius stiprintuvus ir 50% jau naudoja procesorius, imituojančius lempinių stiprintuvų garsą. Kitose koncertinio įgarsinimo srityse, lempos jau nebenaudojamos.
