Audiofilai mėgsta siūlyti gero garso ieškoti koncertuose, bet ten dažniausiai garsas būna prastesnis negu girdime iš plokštelės ar iš CD. Kyla kitas klausimas – ar įrašų studija gali Muziką sutalpinti į albumą geriausiame formate? Kas kaltesnis – Įrašymas ar Atkūrimas?
Apie tai FB grupėje vyko diskusija.

AR KAMBARYJE GALIMA GIRDĖTI TĄ, KĄ GIRDIME FILHARMONIJOSE?

Atsakymas žinomas, bet gal pamirštas?

Taip, kambaryje galime girdėti tą, ką girdime Vienos ar Kauno filharmonijose. Abejojantiems siūlau perskaityti 1933 m. JAV atlikto eksperimento aprašymą, kai simfoninio orkestro muzika 3 mikrofonais buvo paimta Filadelfijos salėje, telefonų laidais signalas perduotas į Vašingtoną ir atkurta taip, kad didelėje salėje susirinkusiems klausytojams ir muzikos žinovams atrodė, jog už užuolaidos groja ne kolonėlės, bet tikras simfoninis orkestras.

Straipsnio vertimas žemiau nuorodoje, bet reikia paminėti, kad eksperimente buvo naudojama ne dviejų (ne stereo), o trijų garso kanalų sistema geresniam erdviniam garsui formuoti.

Muzikos mylėtojai investuoja kalnus pinigų, marias laiko kokybiškam įrašų atkūrimui, bet retas kuris mūsų patenkintas rezultatu; kalta garso sistema, kambarys, piniginė, žmona, nuotaika…

Pabandysiu ištiesti jums, bičiuliai, ranką.

Problema ne atkūrime, o garso įrašyme! Garsiakalbiai ir kambarys yra „kreivi“, bet visko pradžia yra garsas-signalas keitiklio (mikrofono) ribotos galimybės! Muzikos įrašymas yra pirminis, todėl ne garsiakalbis, o mikrofonas, ne GAS, o įrašų studija kalčiausi! Atkurti žaibo trenksmą, mišką, rojalį, simfoninį orkestrą, chorą… nelengva, bet tuos garsus įrašyti nėra galimybių ir nustatytų būdų, bičiuliai!

Skaityti nemėgstantiems 2 teiginiai:

“Duokite atramos tašką ir aš pajudinsiu Žemę” – pasakė Archimedas;
„Duokite muzikos įrašą ir mes jį atkursime!“ – atsakytų GAS specialistas.