Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą

Audiofilas Forums Mano sielos ruporas Pokalbiai apie garso inžineriją Apie melą, neišmanymą ir rinkodarą

Viewing 9 posts - 11 through 19 (of 19 total)
  • Author
    Posts
  • #5285
    Belas
    Keymaster

      Ar skiriasi daikto pusių spalva?
      Pirštu uždenkite vidurinę sritį ir sužinosite.
      Apšvietimo įtakaJei paskubėsime, jei pasiduosime rinkodaros kerams, panašiai nutiks su garso aparatūros vertinimu.

      • This reply was modified 2 years, 2 months ago by Belas.
      #6194
      Belas
      Keymaster

        Platybėse užtikau diskusiją su atomo fiziku iš Rusijos apie audio kabelius. Filmas ilgas, bet išklausiau ir pamačiau viską. Diskusijai pakviestas specialistas apžvelgė kabelių biznio istoriją, kurią neblogai žinau. Paminėjo pavardes ir gamintojų vardus, akcentavo Japonijos pasiekimus, bet būtent ten aukštosios technologijos persipynusios su išpuoselėta rinkodara. Kaip kitaip pavadinsi Goto Unit arba ALE garsiakalbių gamintojus, kurie ant amerikoniškų schemų pasistatė ezoterinius rūmus?
        “Audiokabeliai. Mitai ir realybė” filme pašnekovas pamini paviršinių srovių efektą ir Litz audio kabelius. Pirmas teiginys lieka nepagrįstas ir per visą filmą eina argumentas – audio kabelių įtaka aiškiai girdima.
        Litz kabelių pavyzdžius iš JAV parsivežiau 1991-ais, kai buvo pristatyti San-Franciske  vykusioje parodoje. Tokius kaip filmo pradžioje parodytus Litz Cobra kolonėlių laidus turiu pasidėjęs namų “muziejuje”. Po paminėtos parodos mudu su bičiuliu jo laboratorijoje Kalifornijoje tyrinėjome ir klausėme egzotinius kolonėlių laidus. Jei apie garsą, tai šis kabelis yra prastas. Garso pasikeitimą išgirsti galima, bet pasikeitimas savaime nėra privalumas ir neverta leisti pinigų.
        Turiu nedidelį grieką – su Altec-19 kolonėlėmis naudojau keturis Monster Cable kolonėlių laido gabalus aktyvinei GAS sujungti. Tai “Power Line 2 Plus “Time coherent Precision Wound High Current Speaker Cable with Bass Control Conductor” svaiginančiu pavadinimu laidas iš 16 žodžių. Tame kabelyje centre iš tiesu yra storas laidas atskiroje floroplasto izoliacijoje rinkodarai pagrįsti. Kabelio laidininkų dalis gera, keliolika $ už pėdą kaina Kalifornijos parduotuvėje man tiko tai ir nusipirkau kelioliką metrų. Šiuo metu taip pat naudoju ne pačius pigiausius laidus, bet visi mano laidai ir kabeliai inžinerinės logikos rėmuose.

        Tokia Litz Cobra kabelio nuotrauka ir pašnekovo minčių pyne prasideda filmas:Kolonėlių laidai iš RU filmuko Аудиокабели Мифы и реальность                     Kadras iš filmo 32′:00″ epizodo.
        30 metų ta pati Kobra ilsisi mano namų muziejaus lentynoje.Koloneliu laidai Cobra iš AM~1994Fizikas-atomistas pamini, kad dirba kabeliais prekiaujančioje įmonėje. Ant fizikos specialistas slidinėja daug kartų. Pvz., 54′:50 epizode šneka apie auksuotus paladžiu padengtus vario  laidus ir sako, kad srovė teka auksu. Aukso sluoksnis būna kelių mikroninų storio, o garso signalai laidais teka visu laido storiu. Nuo 58 filmo minutės vedantysis pasako, kad jam kilo abejonių ir užduoda kelis klausimus. Atsakymuose girdime vėjus: tinklo kabeliai atlieka filtraciją, autorius burbuliuoja apie kabelių prasigrojimą (Burn-In), temperatūrinį kabelių dresavimą ir laidų kryptingumą. Mokslinių argumentų arba eksperimentų rezultatų iš aklųjų testavimų kabelių žinovas nepateikė.
        Nuotraukoje mano pirmasis “hai-endinis” kolonėlių laidas iš statmenai supintų kelių storų laidų. Tokią schemą kabelių žinovas filme taip pat pateikia. Tolimais 1975-ais pakankamai storų laidų būdavo sunku gauti. Siekiau Norėjau mažesnių nuostolių ir mažesnio parazitinio talpio, todėl atitinkamu būdu nupyniau kolonėlių laidą iš plonesnių. Toks pynimas žinomas šimtą metų tik niekam nekildavo minčių iš to uždirbti.CP laidai_1975 small

        • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
        #7755
        Belas
        Keymaster

          Bėgant metams keičiasi žmogaus klausa. Kūdikis gerai girdi aukščiausius garso dažnius, bet mažos ausytės neleidžia girdėti pačius žemiausius muzikos garsus. Paauglys, o ypatingai didelėmis ausimis gerai girdi žemuosius, bet jautris aukščiausiems dažniams būna sumažėjęs.
          Mokslas yra nustatęs klausos jautrio priklausomybes nuo amžiaus. Taip pat skirtumą tarp moters ir vyro klausos jautrio. The Auditory Brain and Age-Related Hearing Impairment vadovėlyje pateikti išsamūs tyrinėjimų rezultatai. Ten yra mums įdomūs klausos grafikai.Klausos jautris1

          Viršuje paveikslėlyje vyro, o žemiau moters klausos jautrio kreivės. Dešinėje atskirai parodytas aukščiausiųjų 9 – 16 kHz dažnių girdėjimas. Galima sakyti, kad moteris senatvėje truputį geriau girdi pačius aukščiausius dažnius, bet 5-10 kHz ruože vyro klausa su amžiumi degraduoja mažiau.

          Ar GAS turi atkurti ultragarsus?
          Kreivės pasibaigia ties 16 kHz, todėl laikoma, kad dažninė iki 20 kHz yra pakankamas GAS parametras bet kokiai muzikai atkurti.

          Į tą patį pažvelkime per muziką.
          Muzikos instrumentų ir dainininkų garsas susispietęs aplink viduriniuosius. Atkūrimo aparatūrai svarbiausias yra viduriniųjų atkūrimas, o aparatūros turėtojui – žemųjų dažnių atkūrimas. Būtent žemieji yra patys brangiausi, nes reikalauja didelių kolonėlių ir brangių garsiakalbių. Aukštieji mažiau svarbūs ir pigiau gaunami. Jei konkrečiau, tai muzikos garsų harmonikoms atkurti pakanka 15 kHz. Iliustracija būtų muzikai transliuoti sukurtas FM radijas, kur buvo parinktas 15 kHz aukščiausias dažnis.

          Yra ultra-aukštųjų dažnių siekiančių muzikos mylėtojų ir jie nenurimsta papildomai sumontavę ultragarsinį garsiakalbį. Pakomentuosiu tokio siekio beprasmybę.
          Dievulis sukonstravo mus taip, kad svarbus klausos organas tarnauja iki senatvės. Senatvėje padidėjęs galvos ūžesys ir prastesenis AD girdėjimas netrukdo klausyti muzikos, groti, kurti muziką. Žmonės nekvaili, todėl muzikos instrumentus darė grojančius ŽD ir VD ruože. Susijaudinę dėl ultra-dažnių jaunieji instrumentų gamintojai galėtų sukonstruoti “aukštesnių” instrumentų, bet taip kvailiojančių matyti neteko; reikėtų kitaip užrašyti natas, aukštaisiais instrumentais turėtų groti vaikiški pirštukai, pūsti kūdikio lūpytės, laikyti vaikiškos rankytės.
          Pažvelkime ką apie muziką sako mokslas.
          Žemiau paveikslėlis iš vadovėlio. Pažymėjau iki 3,5 kHz ir aukščiau galinčius groti instrumentus. Aukščiausias yra vargonų garsas (iki 7 kHz), bet dauguma instrumentų groja iki 1 kHz ar net žemiau. Reikia paminėti svarbų dalyką – visų instrumentų ir dainininkų aukščiausios natos spektro prasme būna skurdžios, ten girdisi į sinusą panašus harmonis garsas. Visų instrumentų viršutiniame registre aukštesnių harmonikų beveik nėra, todėl aukščiausių natų atkūrimui užtenka antrosios harmonikos.

          Instrumentų dažnių diapazonas_lentelė

          Plačiau apie muzikos instrumentų harmonikų tyrinėjimus skaitykite “Ar muzikoje yra impulsai?”.

          • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
          #7898
          Belas
          Keymaster

            Mano bičiulis vėl susijaudinęs. Puikiu automobiliu 10 km važinėja pas mamą, nuveža lauktuvių, parsiveža pieno, sūrių, o laisvalaikiu neatsisako aplankyti draugą. Va tada ir prasideda…

            Bičiulio draugas gyvena tame pačiame kaime. Pas mylimąją joja arkliu, į parduotuvę – pėsčias, o pas kaimyną per upelį brenda ant ilgų kojūkų. Laimingas ir linksmas, manajam bičiuliui giriasi neseniai nusipirkęs vienaratį dviratį – ruošiasi važinėti  į kultūrnamio renginius.
            Bičiulis klausia – gal ir man automobilį iškeisti į arklį? Sako, draugas pigiau parduotų ir avižų pridėtų. Aš sakau, kad keliai dabar geri, automobilis duoda daugiau galimybių, kad pigiau, kad galima nuvykti į sostinės teatrą arba iš kermošiaus pyragų vaikams parvežti.
            ~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
            Žinoma, rašinėlis apie GAS. Tiksliau – apie rinkodarą ir žaidimus. Žmonės nenori pripažinti, kad biedni ar buvo suklydę. Žinau kaip sunku būna nuraminti sielą svetimame muzikos kambaryje; šeimininkas čiauška vis kitą plokštelę uždėdamas, o tavo vaikai patefono dar nematę!
            Neskubėkite manyti, kad tai neišmanėliai. Daugybė prakutusių neišprusę, bet į sėkmę juos atvedė gudrumas. Pas gudrų reikia eiti perskaičius knygų, peržvelgus GAS istoriją, apsilankius prie moksliškai sukomplektuotų garso sistemų, peržiūrėjus inžinierių pasakojimų Jųtūbe. Tada apsauga bus pakankama apsisaugoti nuo šiuolaikinių šamanų.
            Laikykis ramiai, bičiuli! Eidamas pas draugą pasiimk perskaitytą knygą, papasakok ką įrašų studijoje pamatęs. Tegu liūdi draugas, ieškodamas kitų pirkėjų.Kojūkai

            • This reply was modified 1 year, 2 months ago by Belas.
            #8206
            Belas
            Keymaster

              Kam reikalingas aparatūros prasigrojimas?

              Galima atsakyti trumpai – prasigrojimą sugalvojo gamintojai ir pardavėjai.
              Aptarti burn-in, break-in ir panašius naujadarus paskatino FB grupėje vykęs dialogas, kai gerą aparatūrą turintis bičiulis Aurimas N. kolegai patarė –
              pagal testus pavojinga daryti galutinį apsisprendimą. Jei aparatūra nauja, tai pagal skambesio aprašymą panašu, kad nebuvo padaryta burn-in/break-in procedūra. Gamintojas turėtų nurodyti reikiamą valandų kiekį. Po burn-in garsas keisis labai reikšmingai. Mano komponentų gamintojai rekomenduoja 200-300h. Būtinai padarykit šią procedūrą. Break-in yra įtikinama, nes tai apie ką kalba prekybininkai, dalis gamintojų įsirašo į naudojimo instrukcijas, testuotojų aprašoma testavimo eiga su break-in, man pasitvirtino praktikoje. Mano AS (Sonus Faber Amati Futura) nebuvo įmanoma klausyti kol neprasisuko apie 200h.
              Pašnekovas taip pat parodė Sonus Faber kolonėlių vartotojo instrukciją, kurioje parašyta kiek laiko reikia prasigrotiWe can say that afterroughly 100/300 hours of listening the Sonus faber will reach its highest performance. The acoustic chambers will improve as well, very much like an stringed musical instruments.

              Paskutiniame Sonus Faber sakinyje GAS įrenginiai tapatinami su muzikos instrumentais. Toks palyginimas neturi pagrindo, nes muzika ir muzikos atkūrimas yra visiškai skirtingi dalykai; instrumentai dirba rezonavimo principu, todėl, tarkime Stradivarijaus smuikas gali skambėti vis geriau po milijono valandų, o kolonėlės priešingai – korpusai turi nerezonuoti, po 300 valandų darbo AS korpusai netaps geresni, tvirtesni, mažiau rezonuojantys. Priešingai – bus labiau vibruojantys.

              Iš kur radosi burn-in problema?
              Burn-in yra elektroninės aparatūros patikimumo (gedimų) kreivės kitimo dalis. Seniai žinoma, kad elektroninės aparatūros vartojimo pradžioje komponentų parametrai kinta sparčiausiai, po tam tikro laiko parametrai nusistovi, o resurso pabaigoje komponentai susidėvi ir prasideda gedimai. Aparatūros patikimumo (Failure Rate) grafikas:Komponentai

              Tą didelę Burn-in zonoje gedimų tikimybės problemą sprendžia gamintojai. Svarbiausiems komponentams taikoma vadinama įėjimo kontrolė, kai iš tiekėjų gautus komponentus gamintojas patikrina savo nustatyta metodika. Reikalavimų neatlaikiusius komponentus gamintojas sugrąžina tiekėjui, iš tinkančių įrenginys surenkamas, suderinamas ir praeina treniravimo ciklą. Gaminiai testuojami vibro-stenduose, o prieš supakuojant, tam tikrą laiką būna įjungti dirbti. Patikimumo kreivė pasiekia λ lygį, gaminys atitinka parametrus ir gali keliauti į parduotuvę.

              Keli sakiniai iš mano praeities.
              Šiaulių politechnikumo praktikas atlikau televizorių gamykloje. Dirbau prie konvejerio derintoju, vėliau gavau aukštesnę kategoriją ir tapau remontininku. Didžiuliame televizorių „Tauras“ ceche virš mūsų galvų lyg kokie amerikoniški kalneliai buvo išsiraitęs vadinamas treniravimo konvejeris. Gal kas metras lentynose sudėta daugybė įjungtų ir TV programą rodančių televizorių. Pakavimo ceche konvejerio juosta nusileisdavo žemyn, darbininkas nuimdavo veikiantį ir dėdavo į kartono dėžę. Temp-6 televizoriai buvo lempiniai, Tauras – pusiau-lempiniai, todėl patikimumas nebuvo aukštas. Treniravimas trukdavo tam tikrą nustatytą laiką gedimams išryškinti ir garantinio aptarnavimo išlaidoms sumažinti. Šiuolaikinė garso aparatūra taip pat turi būti ištestuota gamykloje, pirkėjas turi gauti nustatytus parametrus atitinkančią prekę, daiktas turi tarnauti ne mažiau kaip gamintojo nustatytas garantinis laikas.

              • This reply was modified 1 year ago by Belas.
              #8252
              Belas
              Keymaster

                Šiuolaikiniai komponentai patikimesni, o modernios surinkimo technologijos ir skaitmenizacija broko kiekį sumažino ženkliai. Retai sutiksi kažkur Kinijoje pagamintą nebrangų gaminį, kad jis neveiktų arba sugestų anksčiau nustatyto garantinio laiko. Deja, hai-end laikais matome daug mažai svarbių arba nepagrįstų gamintojų rekomendacijų. Viena tokių yra burn-in, reiškiantį nebe patikimumo, o garso kokybės (parametrų) pokytį.
                Gamintojai nurodo skirtingą prasigrojimo laiką, per kurį gaminio garsas pagerėja ir nusistovi. Dabar burn-in galime rasti kolonėlių vartojimo instrukcijose, lempinių stiprintuvų aprašymuose. Net egzotinių kabelių gamintojai įsiūbavo pirkėjus tikėti, kad tikras laidų garsas atsiskleidžia po ilgo naudojimo. Jei nepagerėjo, pardavėjas gali pasiūlyti kabelį apdoroti kriogeniškai.
                Nesunku suprasti kodėl rekomenduojama pragroti buitines kolonėles.
                Šiuolaikinių ŽD garsiakalbių membranos būna su gumos arba didelio tankio porolono pakabomis, tokių pakabų parametrai nėra stabilūs, padirbus ilgiau arba įkaitus, vienas svarbiausių parametrų – ŽD garsiakalbio rezonanso dažnis Fs slenka žemyn. Uždaroms AS Fs pasikeitimas didelės reikšmės neturi, bet kolonėlėse su FA garsą formuoja ne vienas, o du rezonatoriai ir jie turi būti suderinti labai tiksliai. Jei kolonėlių gamintojas parduoda nustatytų parametrų neatitinkančius gaminius, o pirkėjas verčiamas laukti pusmetį ar metus kol gaminys pradės gerai dirbti, reiškia parduodamas brokuotas gaminys. Brokui pateisinti sugalvotas receptas – „jūsų garso aparatas atsiskleis visu grožiu jį paklausius x00 valandų“. Netiesiogiai sakoma, kad gamintojas rūpinasi pirkėju, vertina jo sugebėjimą išgirsti. Jei į vartojimo instrukciją įrašomas prasigrojimo laikas, gamintojai ir pardavėjai faktiškai apsisaugo nuo techninių parametrų neatitinkančio gaminio grąžinimo. Nutylima, kad prie garso ir prie aparatūros vaizdo priprantama, kad 300 burn-in valandų gali būti metai, kad pakeitus įrenginį gali nebetikti spintelė, laidai. Po ilgo prasigrojimo gamintojas vartotojui tikriausiai siūlys naujesnį modelį, aiškins apie konstrukcijos pagerinimą ir… rinkodaros ratą savo pinigais toliau suks vartotojas. Po pusmečio ar metų būtų sunku susitarti dėl grąžinimo, nes pardavėjas reikalautų mechaniškai pažeisto daikto, visos komplektacijos, aparatūros pakuotės, pirkimo dokumentų.

                3 minučių filmuke apie prasigrojimą angliškai šneka du techniški vyrukai:
                Speaker Burn-In. Is it Real? Hot Topic – Audio Talk with TechnoDad

                • This reply was modified 1 year ago by Belas.
                #8263
                Belas
                Keymaster

                  Pašnekovas pasakė, kad neturi nei vieno komponento, kurio aprašyme nebūtų nurodytas burn-in laikas. Taip pat parašė, kad jo naudojamo Copland CTA-408 lempinio stiprintuvo aprašyme apie prakaitinimą nerašoma, tačiau stiprintuvo pardavėjas iš Suomijos Kruunuradio Oy pirkėją informavo –
                  Copland recommends at least 50 hour of break-in, but here can be change in sound even up to 200 hours. Pasiūlymas reikštų, kad kuo senesnis lempinis, tuo geresnis garsas? Panašu į dar vieną viražą.

                  Sugrįžtant prie mažiausiai stabilaus komponento – kolonėlių, reiktų pasakyti, kad ŽD garsiakalbių su akordeono tipo pakabomis parametrai stabilesni. Rinkoje tokių nedaug, bet galima rasti. Paminėjau TAD buitines AS, kuriose visi ŽD garsiakalbiai su akordeono pakabomis. Pašnekovas parašė TAD pardavėjui ir  Mirek Duda atsakė: TAD Japan recommends ~150 hours for TAD Evolution speakers and ~250 hours for TAD Reference models with the full-beryllium CST drivers. Gaminio vartojimą nustato ir atsakomybę neša gamintojas. Kolonėlių vartojimo instrukcijose apie pragrojimą gamintojas TAD nerašo, bet tada kurybos imasi pardavėjas. Netgi šneka apie VD ir AD garsiakalbių pragrojimą, nors membranų eiga labai nedidelė ir prasigrojimui sąlygos menkos. ŽD garsiakalbiai dirba be apribojimų iš žemiausiųjų dažnių pusės, garsiakalbių rezonansas yra neatskiriama kolonėlių  parametrų dalis, tačiau VD ir AD filtrai būna suderinti maždaug dvigubai aukštesniam negu garsiakalbių rezonansas dažniui, rezonanso zona bus nufiltruota ir VD/AD garsiakalbių rezonanso pasikeitimas įtakos garsui nedaro.

                  Prasigrojimas būtų nesuvokiamas profesionalios aparatūros pirkėjams. Esu tyrinėjęs Genelec profesionalius monitorius, kurių viduje garsiakalbiai, filtrai ir keli stiprintuvai. Instrukcijose nurodyta darbinė aplinkos temperatūra, oro drėgmė, įspėjama, kad įnešus į kambarį iš lauko, 0,5 – 1 val. reikia neištraukti iš pakuotės kad sušiltų, bet nemačiau, kad būtų nurodyta monitorius prašildyti šimtus valandų. Garso monitorių parametrai reglamentuoti griežčiau negu buitinių AS, atitinkamai organizuojama gamyba. Atsitikus nelaimei, galima užsakyti vieną monitorių, nurodyti serijinį numerį  ir Genelec pagamins tokį patį koks buvo. Garso monitoriai ir visi įrašų studijos įrenginiai turi gerai dirbti nuo pirmosios įjungimo valandos, bet ne po pusmečio ar metų.TAD ŽD                                                TAD R1 kolonėlių ŽD garsiakalbis su akordeono tipo membranos pakaba.
                  Neteko turėti GAS įrenginių, kurių instrukcijose būtų nurodytas prasigrojimas, bet jei instrukcijoje parašyta arba pardavėjas šneka apie kažkokius 100/300 valandų prasigrojimus, siūlyčiau dairytis kito produkto.

                  • This reply was modified 1 year ago by Belas.
                  #8824
                  Belas
                  Keymaster

                    Šiuolaikiniai žmonės nemėgsta skaityti. Populiarūs tapo filmukai, kuriuose galima rasti labai naudingos informacijos, bet kartais filmuojasi menkai išmanantys “specialistai”.
                    Nedaug žiūriu filmukų apie GAS, bet Paul McGowanPS Audio yra aktyvus filmukų kūrėjas. Yra kanalas – Ask Paul, mažiau patyrę klausia, o patyręs specialistas paviešina atsakymą.
                    Neseniai diskusijoje apie didelio jautrio AS bičiulis-audiofilas pateikė nuorodą į filmuką, kur P. McGowan atsako į klausimą – Ruporiniai ar įprasti garsiakalbiai yra geriau. Išklausiau, bet atsakymo neišgirdau. Pastebėjau svarbių klaidų, todėl pasidalinsiu į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
                    ~~~~~~~~~~~~~~~~~~
                    Filmuko epizode apie ruporus svarbi klaida, nes autorius sako, kad ruporai pakeičia garsą, dėl to naudojamas dažninės koregavimas (2′:40″ – 3′:20″ epizodas). Ne pirmą kartą stebiu nesuprantančius ruporų “specialistus”, todėl trumpai parašysiu.

                    Filmuke matyti, kaip prie burnos autorius prideda iš delnų sudarytą ruporą ir iš tiesu girdime garso pasikeitimą. Garso (tembro) pasikeitimas ne todėl kad ruporas iškreipia garsą, o todėl, kad ruporas – ypatingai toks nedidelis iš rankos plaštakų – turi palyginti aukštą žemiausiųjų dažnių atkūrimą, įvyksta autoriaus kalbos spektro apribojimas iš ŽD pusės ir girdime pasikeitusį tembrą. Tas pats nutiktų, jei tembro reguliatoriumi ar HP filtru apribotume signalą į plačiajuostę kolonėlę.
                    Visi ruporai turi tam tikrą žemiausią atkuriamą dažnį, tas dažnis yra žinomas. Kolonėlių konstruktoriai filtrus parenka taip, kad į atitinkamo dydžio ruporą patektų tik aukštesni už kritinį ruporo dažnį signalai, o žemesniuosius palieka atkurti kitam (didesniam) ruporui arba įprastos konstrukcijos garsiakalbiui. Yra žinoma, kaip visi akustiniai keitikliai, ruporai taip pat turi iškraipymus. Iškraipymai priklauso nuo ruporo formos, bet seniai išmokome parinkti ruporus taip, kad tenkintų keliamos užduoties sąlygas; salių ir stadionų įgarsinimui naudojami CD (tolygaus spinduliavimo lauko) ruporai, namų GAS dažniau naudojami kitokios formos ruporai mažiausiems iškraipymams gauti (tractrix, apvalūs…).
                    Filmuke paminėtas dažninės koregavimas kartais naudojamas ruporinių AS dažninės korekcijai, kai palyginti dideliu ruporu norima švelniai pakelti aukščiausią ruporinio modulio atkuriamą oktavą ar dvi. Čia kalbame apie kitką – apie dažninės koregavimą AD ruože, o ne apie tembro pasikeitimą dėl ruporo apribojimo ŽD ruože. Su filmuko autoriaus teiginiu apie ruporo garso pasikeitimą ir dėl to neva reikalingu naudoti dažninės koregavimą tai nesusiję.
                    Paminėsiu kitą epizodą.
                    3′:50″ epizode autorius šneka apie 97 dB super-didelį ruporų jautrį, bet ruporinių modulių jautris iš tiesu būna žymiai didesnis (105-110 dB/W/m). Matyt neatsargiai ar iš nežinojimo P. M. paminėjo didelio jautrio AS su ruporais ir 15″ žemadažniais, bet pusiau-ruporinių AS bendrąjį jautrį apriboja ŽD modulis ir jautris dirbtinai sumažinamas iki ~97 dB/W/m.
                    Kodėl ruporai skamba skirtingai nuo įprastų kolonėlių filmuke neatskleista, autorius nepamini pagrindinius ruporų ypatumus – ruporai turi didelį akustinį slopinimą ir kontroliuojamą sklaidą.
                    PaulMcGowan                                        Paul McGovan, CEO PS Audio
                    • This reply was modified 1 month, 4 weeks ago by Belas.
                    #9246
                    Belas
                    Keymaster

                      Audiofilų grupėje susidūrėme su inžinerijos mokslus baigusiu, gerą aparatūrą konstruojančiu kolekcionieriumi, muziką mylinčiu bičiuliu Sigitu. K. Apsidžiaugęs Sigito tyrinėjimais lempinių stiprintuvų srityje vėliau nustebau pasirinktu metodu parinkti pasyvinius SAK komponentus priešingu būdu – klausant muziką. Tyrimas klausant ir matuojant parametrus duoda tuos pačius rezultatus, bet yra svarbi sąlyga – klausymas turi būti organizuotas double blend (aklaja) metodika, turi dalyvauti daug nesuinteresuotų dalyvių. Kolegos-inžinieriaus metodas nekorektiškas, bet šiais laikais dažnai sutinkamas.
                      Pasidalinsiu ką apie tai parašiau.

                      Konstravimas klausant yra šių laikų „atradimas“. Lempinius stiprintuvus konstruodavome pagal anų laikų teoriją, o darbus tikrindavome matuodami parametrus. Pagrindinis iškraipymų šaltinis yra aktyvūs komponentai, taip pat transformatoriai – jiems, bet ne pasyviniams komponentams skirdavome didžiausią dėmesį. Jei išėjimo kaskaduose dirba kelios lempos ar tranzistoriai, parinkdavome matuodami parametrus, nes klausant to neįmanoma padaryti.
                      Pažvelkime į juostinius magnetofonus.
                      Parametrai gerėjo dešimtmečius, nes buvo sukuriamos geresnės galvutės, kokybiškesnės juostelės ir tobulesnės pavaros. Tobulėjo magnetofonų struktūra, profesionalių aparatų konstravimo idėjos kėlėsi į buitinius R2R. Niekam nekilo abejonių dėl parametrų – juostelės greičio, takelių skaičiaus, dažninės, dinaminio diapazono, iškraipymų, detonacijų svarbos. Studijinių magnetofonų parametrai kartais būdavo kuklesni už buitinių, bet tik todėl, kad griežčiau apibrėžti. Tas pats su patefonais, tjuneriais, stiprintuvais, SAK.
                      Keli sakiniai apie kolonėlės, svarbiausią GAS komponentą.
                      Didelis jautris yra pripažinta struktūra ir kartu – parametras. Tos jautrios būna didelės, kartais su priekio ruporais kaip Altec A-7 arba be tų ruporų kaip Altec-19. Arba kaip Tannoy Westminster su priekio ruporais ir Tannoy M1000 studijiniai monitoriai be priekio ruporų. Teorija sako, o parametrai parodo, kad į namus reiktų rinktis be priekio ruporų. Ne A-7 ar Westminster, nes su ruporu nebus tikslaus tembro atkūrimo. AS su priekio ruporais gali žavėti mikrodinamika, “koncertinis” skambesys, daugelis tokių norėtų, bet muzikos kambariui geriau rinktis tas iš įrašų studijų, o ne iš kino salių A-7, A-8 ir pan.
                      Teorija taip pat pasako kokių problemų sukelia daugiajuostės AS ir kaip tų problemų išvengti. Kad sektoriniai ruporai sukurti didelėms erdvėms tolygiai įgarsinti, kad mažiausius iškraipymus turi apvalūs ruporai ir kad trumpi neturi “ruporinio” garso… Neįsivaizduoju kaip būtų galima sukonstruoti ir suderinti kolonėles klausant skirtingų dydžių fazes apgręžėjus, įvairias AS korpusų konstrukcijas, klausant filtrus arba garsiakalbių pajungimo laidus?
                      Altec Lansing Engineering Notes, JBL Technical Notes, AES Papers, patentai yra AS projektuotojų duona, bet nesu skaitęs, kad kolonėles patartų konstruoti pagal – “patinka kaip skamba muzika”. “Patinka kaip skamba” yra mokslų negraužusių vartotojų ir šiuolaikinės rinkodaros argumentas. Štai kodėl mane suglumino SAK konstruojantis kolega Sigitas K. Tikiuosi mudu turėsime progų pasitikrinti – mokslo ar empyrinis kelias yra tiesesnis.
                      Turėjau savo “tyrinėjimo klausant” pamokų.
                      Svarbiausia buvo ta, kai sulaukęs 35 (~1985) buvau papuolęs padėti draugui – Mark Levinson ar Threshold pradinis stiprintuvas geresnis? Pirmasis buvo brangiausias pasaulyje (~4500 $), o Threshold dvigubai pigesnis. Maskvoje pradinius ilgai klausėme per JBL 4343 monitorius ir Stax elektrostatinėmis ausinėmis. Atrodė geriau skambėjo Threshold, bet kaina neleido sakyti – Saša, parduok tu tą Mark Levinson! Dilemą išsprendė mūsu kančias stebėjusi bičiulio mama-pianistė ir Threshold pradinis liko pajungtas muzikai klausyti.
                      Galiu paminėti šviežesnę pamoką apie laidus.
                      Į susitikimą tauragiškis K. Š. atsivežė savo gamybos signalinį laidą. K. Š. prisistatydavo elektronikos specialistu, konstruodavo lempinę aparatūrą iš kuo senesnių komponentų, turėjo būrį gerbėjų. Susitikę išsiaiškinome, kad K. Š. turi radijo aparatūros remontininko kvalifikaciją, “auksines ausis”, bet savo laido nuo standartinio už kelis $ atskirti jam nepavyko.
                      Perklausos yra svarbiausias etapas – aparatūra konstruojama muzikai klausyti! Konstravimas, remontas, derinimas be teorijos žinojimo ir parametrų matavimo yra grubiausias koks gali būti kelias geram aparatui sukurti arba ištirti. Galbūt inžinierius Sigitas K. mane privers suabejoti – palauksiu.
                      Iliustracijai Axihorn ruporo aprašymas ir jo tyrinėjimas parametrais.
                      (Norint parsisiūsti, reikės patvirtinti, kad pdf dokumentas saugus ir nurodyti – Open document)

                      Genys_Audiofilams

                      • This reply was modified 3 weeks, 5 days ago by Belas.
                    Viewing 9 posts - 11 through 19 (of 19 total)
                    • You must be logged in to reply to this topic.