Apie lempinius stiprintuvus daug diskutuojama, yra sakančių, kad tokie patys “muzikaliausi”. Lempinė technika yra nišinė sritis, kurioje rasime primityvių vientakčių stiprintuvų už šimtą tūkstančių ir dar brangiau.
Atsiverčiau ką apie lempinius stiprintuvus rašo elektronikos specialistas.
Selfas Daglas yra elektronikos inžinierius iš D. Britanijos, dirbantis garso technikos srityje. Elektroniką studijavo Kembridže, psichoakustiką – Sasekso universitete. Šešių knygų apie elektroniką autorius, parašęs daug straipsnių į Wireless World, pasaulinės „Garso Inžinierių Sąjungos“ narys, daugelio patentų autorius. Dirbo „Cambridge Audio“, „Soundcraft Electronics“ – štai ką sukompiliavau iš Wikipedijos.
Selfas Daglas toks didelis, kad galės atlaikyti visą lempinių stiprintuvų gamintojų, pardavėjų ir aparatūrą įsimylėjusių iš Lietuvos pyktį. Kad žinotumėte už ką pykti, išverčiau ką apie lempinius stiprintuvus kalba stiprintuvų maestro. Norintiems galėsiu duoti šio žmogaus kontaktus nepasitenkinimui išpilti, o mėgstantys senienas, su Selfu D. galės pasikonsultuoti apie dar senesnius įrenginius – apie gramofoną su karšto oro varikliu, mechaninius arba elektromechaninius stiprintuvus. Nesitikiu, kad lempų gerbėjai ims kitaip vertinti lempinių stiprintuvų „muzikalumą“, bet stiprintuvų pirkėjams diskusija reikalinga.
Anglišką tekstą galite perskaityti Selfo D. 600 puslapių storulėje Audio Power Amplifier Design Handbook – knygos pdf’as cirkuliuoja platybėse.
2009 metų Garso stiprintuvų konstravimo vadovėlis išimtinai apie tranzistorinius stiprintuvus. Kodėl nėra apie lempas?
Atsakymas 12-ame puslapyje, skyriuje Tikėjimo simboliai: subjektyvizmo principai. Štai kaip tame skyriuje vertinami lempiniai stiprintuvai.
„Žmonės tiki, kad lempiniai stiprintuvai prigimtimi yra geresni už bet kokios rūšies tranzistorinius.
„Lempinis garsas“ – tai vienas šiuolaikinių fenomenų; seniai žinoma, kad muzikos klausytojai kartais mėgsta garso signale turėti/girdėti tam tikrą kiekį antrųjų harmonikų. Daugelis lempinių būtent tokių harmonikų ir prigamina, nes lempų schemos su nedideliu grįžtamuoju ryšiu nėra tiesiški stiprinimo elementai. Nors skamba viliojančiai, Hi-Fi suprantama kaip didelio tikslumo aparatūra. Jei garsas turi būti kažkaip pakeistas, tada priekio panelėje turi būti „malonumo“ mygtukas.
Lempų naudojimas iššaukia sunkiai išsprendžiamų tiesiškumo, patikimumo, gąsdinančios kainos, tuo pačiu dar kartą išėjimo transformatorių nelinijiškumo problemų. Šiuolaikinė lempinių stiprintuvų mada man nesuprantama, kad trapūs stikliniai lempų cokoliai su iki raudonumo įkaitintais elektrodais ir anodais su šimtais Voltų įtampomis ant jų, kažkodėl tenkina šiuolaikinius saugumo buityje reikalavimus.
Ta šiuolaikinio subjektyvizmo apraiška, tai entuziazmas tiesioginio kaitinimo vientakčiams triodams, kuriuos paprastai matome ypatingai brangiuose monoblokiniuose lempiniuose stiprintuvuose. Tokie stiprintuvai generuoja daug antrosios harmonikos iškraipymų, nes lempos dirba vientakčiame asimetriniame režime, o didelės anodo srovės reikalauja labai didelių išėjimo transformatorių šerdies įsotinimui išvengti. Išėjimo galia labai apribota – 10 W arba mažiau. Neseniai pateiktoje CARY CAD-300EI triodinio stiprintuvo apžvalgoje matėme išmatuotus 3 % THD esant 9 W galiai, nors stiprintuvas kainuoja 3400 svarų ir dar reikia nupirkti pradinį stiprintuvą.“
Mano nuomonė tokia pati – lempinius išlydėjau 1975-ais ir prie jų nebegrįšiu.