Audiofilas › Forums › Akustikos inžinerija › Akustika ir kolonėlės › Didelio jautrio GAS › Aktyvinė garso sistema KOPA › Reply To: Aktyvinė garso sistema KOPA
2024’tiesiems einant į pabaigą Česlovas pakvietė į projekto pristatymą. KOPA nuotraukos jau buvo rodytos soc. tinkluose ir čia Audiofilas forume. Gamybos procesas buvo aprašytas gan plačiai, tai pats projektas nebuvo jokia staigmena.
Projektas buvo pristatytas kaip kompaktiškesnė NIDA versija. Iš ankstesnių Česlovo projektų klausiau NIDA, perdarytus Altec‘us, tad ko maždaug tikėtis jau žiojau iš anksto, tuo labiau, kad pati KOPA koncepcija yra tokia pat kaip NIDA.
KOPA – 2 juostų aktyvinė sistema su išoriniu crosoveriu be DSP, tik čia kitaip nei NIDA – žemųjų dažnių modulis 11“ TAD draiveris, kai NIDA turi 16“ TAD draiverį. Aišku ir korpuso gabaritai mažesni, kolonėlės ne tokios masyvios. Viršutinis AD modulis vizualiai atrodo toks pat kaip ir NIDA, tik pasak Česlovo, sumontuotas kiek kitoks kompresinis TAD aukštųjų dažnių draiveris, neišvengęs Česlovo rankos burtų prieš užmontuojant apvalų klijuotos egzotinės medienos ruporą. Kitaip nei kitose iki tol pas Česlovą klausytose sistemose, vietoj pasyvaus Forte pradinio stiprintuvo, šį kartą įdarbintas Accuphase pradinukas. Taigi neskaitant aktyvaus crossoverio, dabar visa likusi elektronika – vien Accuphase. Perklausos metu klausėme tik CD formato, tiesa perklausos pabaigoje Česlovas prasuko ir juostinuką, bet tik labai epizodiškai.Žinant ir klausius ankstesnius dvijuosčius aktyvius Česlovo projektus bei matant, kad nuo jų KOPA skiriasi tik dydžiu, labai didelių netikėtumų laukti nevertėjo, bet kaip sakoma, little did I know. Pas KOPĄ atsiradęs toks vidurys, kad pačiam klausant viduriai suktis ima iš nuostabos. Jau maždaug ties antru Česlovo sudarytos perklausos programos kūriniu norėjosi baigti perklausą ir pradėti tiesiog leisti ir klausyti muzikos, išklausant kiekvieną kūrinį nuo pradžios iki pabaigos ir kai kuriuos net po kelis kartus. Nes kai nenori išjungti tau net ir nepatinkančio kūrinio iš nemėgiamo atlikėjo, o nori išklausyti iki galo, tai apie sistemos gebėjimą pagauti klausytoją pasako nemažai (šiuo atveju aš čia apie Sobralį). Ir visai nesvarbu kokia užduotis pateikiama sistemai – moterišką ar vyrišką vokalą atkuria įtikinamai, styginiai, klavišiniai, perkusija eina puikiai, klausant choro su solisto įrašu bažnyčioje erdvės efektas perduodamas įtaigiai. Klausant lietuvių XYZ specialiaisiais efektais prifarširuotą kūrinį, atkuriama taip, kad tokiu garsu neprilygtų nei vienas kino teatras, atkurdamas Sci-Fi filmų garso efektus. Itin retas atvejis išgirsti tikroviškai atkuriamą fortepijono įrašą ir jis čia labai neblogai suskambėjo, ypač žemesnių natų vibracija. Įdomesnis momentas su solo kontraboso įrašu.
Įprastai muzikos klausau užsimerkęs, kad geriau susikoncentruočiau tik į garsą. Kontraboso įrašo perklausos metu suskambus garsiausioms kūrinio vietoms kabinant žemiausias natas išsprogdinau akis lyg gavęs tazeriu. Ir taip kelis kartus klausant tą patį kūrinį – kai jau galvoji, kad apsipratai ir jau nebenustebsi, su kiekviena garsia žemos natos vieta jautiesi lyg gavęs elektros. Nepaisant to, kad ŽD draiveris mažesnis nei NIDA, žemi dažniai skamba galingai, tiksliai, artikuliuotai ir greitai. Klausant muzikos oras patalpoje atrodo tirštai užpildytas intensyviu garsu. Apie lokalizacijos tikslumą kalbėti neverta net. Pati erdvė apie kiekvieną instrumentą juntama, instrumentai nėra atskirti vienas nuo kito „tylos intarpais“ visas garsas klausytoją pasiekia vienalytis, nesuveltas, scenos gylis labai įspūdingas. Na o vidurys skamba taip, kaip atrodytų plačiajuosčių gerbėjai visada norėtų girdėti savo sistemas, tik čia nėra žemų ir aukštų dažnių praradimo. Visas garsas atrodo kaip ant steroidų. Sistema turi itin stiprų pirminį WOW efektą. Kaip iš patirties visi žinom, tokios sistemos su dideliais įspūdžiais nuo pat pradžių labai greit įkyri ir nusibosta (pvz Bang and Olufsen Beolab 90), kur pirmas 10 minučių stebiesi, o po pusvalandžio ima skaudėti galvą. Čia taip nenutinka, interesas klausyti išlieka ir po kelių valandų intensyvaus klausymo.
Garsui priekaištų turėčiau tik dėl klausymosi dideliu garsu. Klausymosi vietoje pasiekus ~100 dB garso slėgį garsas tampa nebekomfortiškas, aukštesnioji vidurinių dažnių dalis pradeda skambėti agresyviai, dingsta tas vidurinių dažnių taip džiuginantis skanumas, žemi dažniai, atrodo, praranda gylį, tas ypač pasijuto klausant big bando įrašą. Klausant Yello elektronikos dideliu garsu, toks ryškus diskomfortas juntamas nebuvo, bet vistiek norėjosi tyliau. Aišku didelė dalis šio pojūčio yra mano subjektyvi patirtis, kadangi aš garsiai muzikos klausyti nemėgstu išvis. Dažnam koncerte man yra smarkiai per garsu ir taip pat nejaučiu komforto (aišku, turint omeny šiuolaikinių koncertų įgarsinimą, tai garso komfortas yra paskutinis dalykas, ko ten reikėtų ieškoti, nes ko gero vienintelis kartas kai garso slėgiui esant arti skausmo ribos, pats garsas net ir žemiausiuose dažniuose neatrodo kad turėjo bent kiek girdimų iškraipymų, buvo Vilmanto D. sistemos perklausa). Muzikos atkūrimas dideliu garsu, ko gero, yra vienintelė vieta, kur KOPA akivaizdžiai nusileidžia NIDA, bet klausant normaliu garsumu su savo tokiu vidurio atkūrimu, KOPA rezultatą labai smarkiai persveria savo naudai. Dar jei iki galo būti kritiškam ir priekabiam, tai vienintelis momentas kuriuo manęs nelabai įtikino KOPA, tai kojinio būgno garsas didesniu slėgiu ypač. Na bet aišku, kiek tokių sistemų kurios įtikina – NIDA, Vilmanto sistema ir dar keli raritetai.
Tie, kas žino Česlovą, žino ir jo posakį, kad jis kviečia klausyti ne muzikos o membranų virpesių. Galimai taip ir būdavo. Iki šiol. Dabar Česlovo namuose su KOPA atsirado ir muzika, nes vien tik membranų virpesiais to nepavadinsi. Garso įtaiga ir įspūdingumas primena ne neutralumu besigiriančias bet tuo pačiu ir nuobodokai ir sausai skambančias, kad ir labai geras sistemas, pretenduojančias į studijinį garsą. Tai grynai egzotinių sistemų garso įspūdį daranti sistema tik be koloracijos. Apibendrinant galima pasakyti, kad tai ant tiek gerai, kad turėtų būti nelegalu.
Labai rekomenduoju KOPA išgirsti tiems, kas anksčiau girdėjo NIDA ir kitus Česlovo projektus ir turėjo priekaištų ar tai dėl nuobodaus garso, charakterio nebuvimo, aukštų dažnių skambesio ar dar dėl ko. Turiu labai didelį įtarimą, kad liktumėte nustebę iš gerosios pusės. O aš iš savo pusės galiu tik pasveikinti Česlovą su tikrai sėkmingu projektu ir padėkoti už suteiktą galimybę jį išgirsti.
-
This reply was modified 3 weeks ago by
Belas.