- This topic has 21 replies, 5 voices, and was last updated February 23, 2025 at 22:54 by
.
-
Posts
-
Dalinuosi kitais mano kambaryje atliktų matavimų rezultatais.
Žemiau garso sistemoje KOPA sumontuotų modifikuotų TAD TD-2001 dažninė ir iškraipymai. Atkreipkite dėmesį į itin mažus TD-2001K bjauriuosius D3 iškraipymus, kai jie sumontuoti AXIHORN rupore ir naudojamas Accuphase A-30 galios stiprintuvas. Akustinėje kameroje arba lauke išmatuotume dar mažesnius THD ir žinotume kokio stiprintuvo reikia KOPA AD moduliui.
Nelyginė D3 iškraipymų harmonika (rožinė spalva) svyruoja nuo 0,002 iki 0,02 %.
Dažninė kambaryje, kai mikrofonas 1 m. nuo AS priekio panelių; TAD 2251 – raudona, KOPA – juoda:
Kambario rezonansai dažninę iškreipia, bet klausymo taške dažninė išlieka palyginti glotni; TAD 2251 – raudona, KOPA – juoda:
KOPA pereinamoji charakteristika Step response yra glotni ir parodo tikslų AS modulių akustinį suderinimą:
KOPA ir TAD 2251 monitorių impulsinė charakteristika: KOPA – juoda, monitorių – raudona:
TAD 2251 monitorių ir KOPA ŽD modulių iškraipymai.
TAD 2251 monitorių iškraipymai, kai garsumas 95 dBC (500 Hz), o mikrofonas prie TL-1102 membranos (FA darbas lieka neįvertintas):
Atitinkamai KOPA iškraipymai:
Monitorių ir KOPA AD modulių iškraipymai: garsumas 95 dBC, mikrofonas ruporų burnos plokštumoje.
TAD 2251:
Atitinkamai KOPA AD modulio iškraipymai:
Pažvelkime į TAD 2251 monitoriaus bendruosius iškraipymus.
Kolonėlės kambario kairėje pusėje, garsumas – 85 dBC, mikrofonas 1 m atstumu.
TAD 2251 monitorius:
Atitinkamai KOPA:
Matavimai įrodo, kad KOPA iškraipymai mažesni už TAD-2251 monitorių iškraipymus, ypatingai tie bjaurieji D3.
Kas nutiktų pagarsinus iki 100 dB arba dar garsiau?
KOPA dinaminės galimybės didesnės dėl tobulesnės struktūros – KOPA yra aktyvinė GAS, todėl net klausant labai garsiai, ši “mažagabaritė” garso sistema gali konkuruoti su brangiausiomis-didžiausiomis buitinėmis kolonėlėmis.Projekto techniniai ypatumai:
1. Lyginant su TAD Exclusive 2251 monitoriais, aktyvinė struktūra pagerino dinamines charakteristikas, sumažėjo iškraipymai.
2. KOPA kolonėlių tūris didesnis už TAD 2251, panaudotas patentuotos konstrukcijos didesnis fazės apgręžėjas ŽD atkūrimui pagerinti.
3. Atliktas akustinis modulių suderinimas rezoliucijai pagerinti.
4. Pritaikius semi-AP, padidėjo ŽD modulio efektyvumas, pagerėjo kolonėlių garso sklaida.
5. KOPA tinka į vidutinio dydžio ir į didelius muzikos mylėtojų kambarius.
“KOPA” Donato Tamošiūno akimis bei ausimis.
Dizainas
Iš pirmo žvilgsnio kolonėlės itin traukia dėmesį – aplanko kokybės, svorio, „timeless“ gaminio pojūčiai.
Įspūdingas medžio masyvo „KOPA“ korpusas, priekinės panelės formos itin primena „ART DECO“ stiliaus architektūros pastatų elementus. Ypač gerai „KOPA“ atrodo prietemoje – magiškai bei didingai.
Kojos, pakeliančios korpusą, suteikia lengvumo.
Žemadažnio „waveguide“ laiptuotos linijos puikiai ir įspūdingai apjungia korpuso kojų bei apvalaus ŽD garsiakalbio formas. Žiūrint į šias linijas, atrodo, jog „KOPA“ groja dar net neprasidėjus muzikai.
Korpuso priekis – alegorija į „NIDA“ garso kolonėles. Abiejų CP Projects gaminiai puikiai susieti dizaino detalėmis.
Garso atkūrimo sprendimai ir konceptas abiejuose gaminiuose išlaikytas aukščiausiame lygyje.Garsas
Bosų dinamika, tikslumas – perkusija: 9/10
Žemų dažnių raiška bei gylis (ypač bosinei gitarai, violončelei): 9/10
Scenos pločio/gylio pojūtis: 9/10
Vyriški vokalai: 9/10
Moteriški vokalai: 10/10
Puiki aukštų dažnių dinamika ir raiška: 10/10
Atlikėjų lokalizacija scenoje: 9/10
Vokalo diapazonas yra sodrus ir šiek tiek „šiltas“ dėl TAD Alnico garsiakalbių 2-osios harmonikos dedamosios.Sistemos itin didelis tikslumas leidžia tyrinėti garso įrašų studijos darbą – mėgautis bei išgirsti labai daug informacijos. Klausymas dideliu garsu (virš 100 dB) nebuvo itin komfortiškas – girdėjosi kambario „kompresija“, ribos, kai kambario atspindžiai iškraipo garsą iki nebemalonaus ausiai. Sistema nepataikauja ir „nespalvina“ – jei įrašas bus prastas, tai tikrai bus girdima ir nedžiugins.
Apibendrinimas
Aukštos raiškos sistema „KOPA“ – tai geriausia, ką įmanoma sukurti šio modelio TAD garsiakalbių bazėje. Dažninės balansas buvo suderintas „studijine“ maniera, tačiau kadangi sistema aktyvinė, savininkas dažninės kreivę ( EQ ) gali nesunkiai pasikoreguoti pagal savo norimą tonalinį balansą/ patalpą.10 balų autoriui už techninės užduoties atlikimą ir produkto prezentacijos išbaigtumą.
Didelis ačiū inžinieriui Česlovui už galimybę dalyvauti „KOPA“ perklausoje.
Papildoma padėka už didelį indėlį į Lietuvos audio bendruomenės techninį švietimą.
Donatas T.2024’tiesiems einant į pabaigą Česlovas pakvietė į projekto pristatymą. KOPA nuotraukos jau buvo rodytos soc. tinkluose ir čia Audiofilas forume. Gamybos procesas buvo aprašytas gan plačiai, tai pats projektas nebuvo jokia staigmena.
Projektas buvo pristatytas kaip kompaktiškesnė NIDA versija. Iš ankstesnių Česlovo projektų klausiau NIDA, perdarytus Altec‘us, tad ko maždaug tikėtis jau žiojau iš anksto, tuo labiau, kad pati KOPA koncepcija yra tokia pat kaip NIDA.
KOPA – 2 juostų aktyvinė sistema su išoriniu crosoveriu be DSP, tik čia kitaip nei NIDA – žemųjų dažnių modulis 11“ TAD draiveris, kai NIDA turi 16“ TAD draiverį. Aišku ir korpuso gabaritai mažesni, kolonėlės ne tokios masyvios. Viršutinis AD modulis vizualiai atrodo toks pat kaip ir NIDA, tik pasak Česlovo, sumontuotas kiek kitoks kompresinis TAD aukštųjų dažnių draiveris, neišvengęs Česlovo rankos burtų prieš užmontuojant apvalų klijuotos egzotinės medienos ruporą. Kitaip nei kitose iki tol pas Česlovą klausytose sistemose, vietoj pasyvaus Forte pradinio stiprintuvo, šį kartą įdarbintas Accuphase pradinukas. Taigi neskaitant aktyvaus crossoverio, dabar visa likusi elektronika – vien Accuphase. Perklausos metu klausėme tik CD formato, tiesa perklausos pabaigoje Česlovas prasuko ir juostinuką, bet tik labai epizodiškai.
Žinant ir klausius ankstesnius dvijuosčius aktyvius Česlovo projektus bei matant, kad nuo jų KOPA skiriasi tik dydžiu, labai didelių netikėtumų laukti nevertėjo, bet kaip sakoma, little did I know. Pas KOPĄ atsiradęs toks vidurys, kad pačiam klausant viduriai suktis ima iš nuostabos. Jau maždaug ties antru Česlovo sudarytos perklausos programos kūriniu norėjosi baigti perklausą ir pradėti tiesiog leisti ir klausyti muzikos, išklausant kiekvieną kūrinį nuo pradžios iki pabaigos ir kai kuriuos net po kelis kartus. Nes kai nenori išjungti tau net ir nepatinkančio kūrinio iš nemėgiamo atlikėjo, o nori išklausyti iki galo, tai apie sistemos gebėjimą pagauti klausytoją pasako nemažai (šiuo atveju aš čia apie Sobralį). Ir visai nesvarbu kokia užduotis pateikiama sistemai – moterišką ar vyrišką vokalą atkuria įtikinamai, styginiai, klavišiniai, perkusija eina puikiai, klausant choro su solisto įrašu bažnyčioje erdvės efektas perduodamas įtaigiai. Klausant lietuvių XYZ specialiaisiais efektais prifarširuotą kūrinį, atkuriama taip, kad tokiu garsu neprilygtų nei vienas kino teatras, atkurdamas Sci-Fi filmų garso efektus. Itin retas atvejis išgirsti tikroviškai atkuriamą fortepijono įrašą ir jis čia labai neblogai suskambėjo, ypač žemesnių natų vibracija. Įdomesnis momentas su solo kontraboso įrašu.
Įprastai muzikos klausau užsimerkęs, kad geriau susikoncentruočiau tik į garsą. Kontraboso įrašo perklausos metu suskambus garsiausioms kūrinio vietoms kabinant žemiausias natas išsprogdinau akis lyg gavęs tazeriu. Ir taip kelis kartus klausant tą patį kūrinį – kai jau galvoji, kad apsipratai ir jau nebenustebsi, su kiekviena garsia žemos natos vieta jautiesi lyg gavęs elektros. Nepaisant to, kad ŽD draiveris mažesnis nei NIDA, žemi dažniai skamba galingai, tiksliai, artikuliuotai ir greitai. Klausant muzikos oras patalpoje atrodo tirštai užpildytas intensyviu garsu. Apie lokalizacijos tikslumą kalbėti neverta net. Pati erdvė apie kiekvieną instrumentą juntama, instrumentai nėra atskirti vienas nuo kito „tylos intarpais“ visas garsas klausytoją pasiekia vienalytis, nesuveltas, scenos gylis labai įspūdingas. Na o vidurys skamba taip, kaip atrodytų plačiajuosčių gerbėjai visada norėtų girdėti savo sistemas, tik čia nėra žemų ir aukštų dažnių praradimo. Visas garsas atrodo kaip ant steroidų. Sistema turi itin stiprų pirminį WOW efektą. Kaip iš patirties visi žinom, tokios sistemos su dideliais įspūdžiais nuo pat pradžių labai greit įkyri ir nusibosta (pvz Bang and Olufsen Beolab 90), kur pirmas 10 minučių stebiesi, o po pusvalandžio ima skaudėti galvą. Čia taip nenutinka, interesas klausyti išlieka ir po kelių valandų intensyvaus klausymo.Garsui priekaištų turėčiau tik dėl klausymosi dideliu garsu. Klausymosi vietoje pasiekus ~100 dB garso slėgį garsas tampa nebekomfortiškas, aukštesnioji vidurinių dažnių dalis pradeda skambėti agresyviai, dingsta tas vidurinių dažnių taip džiuginantis skanumas, žemi dažniai, atrodo, praranda gylį, tas ypač pasijuto klausant big bando įrašą. Klausant Yello elektronikos dideliu garsu, toks ryškus diskomfortas juntamas nebuvo, bet vistiek norėjosi tyliau. Aišku didelė dalis šio pojūčio yra mano subjektyvi patirtis, kadangi aš garsiai muzikos klausyti nemėgstu išvis. Dažnam koncerte man yra smarkiai per garsu ir taip pat nejaučiu komforto (aišku, turint omeny šiuolaikinių koncertų įgarsinimą, tai garso komfortas yra paskutinis dalykas, ko ten reikėtų ieškoti, nes ko gero vienintelis kartas kai garso slėgiui esant arti skausmo ribos, pats garsas net ir žemiausiuose dažniuose neatrodo kad turėjo bent kiek girdimų iškraipymų, buvo Vilmanto D. sistemos perklausa). Muzikos atkūrimas dideliu garsu, ko gero, yra vienintelė vieta, kur KOPA akivaizdžiai nusileidžia NIDA, bet klausant normaliu garsumu su savo tokiu vidurio atkūrimu, KOPA rezultatą labai smarkiai persveria savo naudai. Dar jei iki galo būti kritiškam ir priekabiam, tai vienintelis momentas kuriuo manęs nelabai įtikino KOPA, tai kojinio būgno garsas didesniu slėgiu ypač. Na bet aišku, kiek tokių sistemų kurios įtikina – NIDA, Vilmanto sistema ir dar keli raritetai.
Tie, kas žino Česlovą, žino ir jo posakį, kad jis kviečia klausyti ne muzikos o membranų virpesių. Galimai taip ir būdavo. Iki šiol. Dabar Česlovo namuose su KOPA atsirado ir muzika, nes vien tik membranų virpesiais to nepavadinsi. Garso įtaiga ir įspūdingumas primena ne neutralumu besigiriančias bet tuo pačiu ir nuobodokai ir sausai skambančias, kad ir labai geras sistemas, pretenduojančias į studijinį garsą. Tai grynai egzotinių sistemų garso įspūdį daranti sistema tik be koloracijos. Apibendrinant galima pasakyti, kad tai ant tiek gerai, kad turėtų būti nelegalu.
Labai rekomenduoju KOPA išgirsti tiems, kas anksčiau girdėjo NIDA ir kitus Česlovo projektus ir turėjo priekaištų ar tai dėl nuobodaus garso, charakterio nebuvimo, aukštų dažnių skambesio ar dar dėl ko. Turiu labai didelį įtarimą, kad liktumėte nustebę iš gerosios pusės. O aš iš savo pusės galiu tik pasveikinti Česlovą su tikrai sėkmingu projektu ir padėkoti už suteiktą galimybę jį išgirsti.
Patriot games.Aš tapau patriotu jei ne girtas, tai bent apgirtęs nuo alaus Žemaičių rūsyje. Su mano kursiokais išeidavom iš Žemaičių, gerdavom kavą, kad prablaivėtume ir eidavom lankyti bažnyčių. Tada aš labai didžiavausi mūsų alubariais, kavinėmis, bažnyčiomis. Mano kursiokai atvažiuodavo į svečius iš Maskvos pabūti “vakaruose” ir man buvo labai lengva didžiuotis Lietuva ir būti patriotu.Taigi sausio 18 dieną 8 val. valgiau Circle K jautienos dešrainį patriotinėje kelionėje į Kauną. Neįsivaizduoju savo kelionės autostrada A1 be tokio dešrainio.Važiavom pas Česlovą Paplauską klausyti jo garso atkūrimo sistemos (GAS) KOPA.
Susipažinkit su Česlovu – muzikantu, inžinieriumi, verslininku, išradėju, užsispyrėliu perfekcionistu.KOPA tai jau trečia jo sistema po GAS NIDA ir MIDAS A240X. NIDA buvo revoliucija mūsų gyvenime, tai buvo ambicija pagaminti komercines kolonėlės, kurios būtų geriausios visais aspektais – inžineringu, atlikimo kokybe, estetiška išvaizda.Toksiška Lietuvos bendruomenė linkėjo Česlovui nesėkmės, bet štai mes turime jau trečią, tokią pat geriausia pasaulyje, bet mažiausią iš trijų sistemą – KOPA. Užsispyrimas!Kaip galima pagaminti geriausias pasaulyje audio kolonėles? Reikia dirbti, kaip dirbo Mikelandželas arba Rodenas. Tam kad sukurtų tobulą skulptūrą skulptorius turi nuskelti visus nereikalingus akmens gabaliukus nuo marmuro gabalo.Taip ir audio, Hi Fi srityje nuo XX amžiaus vidurio susikaupė milžiniškas informacijos gniužulas kaip išgauti gerą garsą. Audiofilai, gero garso mėgėjai mėgsta be galo plepėti ir kurti mitus.Kai Česlovas atmetė viską iš to gniužulo, kas yra nereikalinga, liko tokia tobula koncepcija: kolonėlės turi būti dviejų juostų/garsiakalbių (mažiau perėjimų tarp juostų, mažiau problemų); kolonėlės turi būti aktyvinės – tai yra kiekvienas garsiakalbis turi savo stiprintuvą; filtras, kuris atskiria signalus pagal reikiamą dažnį kiekvienam garsiakalbiui turi būti aktyvinis, kuris dirba su silpnomis, dar nesustiprintomis srovėmis, todėl filtre/krosoveryje nesiveisia tie velniai, kurie veisiasi pasyviniuose filtruose/krosoveriuose, kurie į juostas skirsto jau dideles, sustiprintas sroves, o tai sunku. Bonusas – jei kolonėlėje naudojami tik du garsiakalbiai, tai žinokite, kad jie geriausios kokybės, nes prasti garsiakalbiai neapims visų muzikos dažnių. Iš prastesnių garsiakalbių daromos daugiajuostės kolonėlės.Česlovo koncepcija paprasta, bet elegantiška ir į ją sudėta daugelis metų protinio darbo. Dvijuostė aktyvinė sistema duos tylą be triukšmų (geriau gros tyliai), duos mažiau iškraipymų ir duos geresnę dinamiką (dėl to geriau gros garsiai).Mano bedrakeleivis Aleksandras taip susižavėjo aktyvine sistema, kad net pradėjo galvoti atsisakyti audiofilams būdingos įrangos kaitaliojimo ir vietoj to perdaryti savo turimą dvijuostę sistemą į aktyvinę?
Pas Česlova visada smagu dalyvauti perklausose, tai privilegija. Perklausa yra struktūruota, elektronika Accuphase, kambarys įrengtas, sumuštiniai su ikra.
Kaip mums klausėsi? Pradėjom nuo klasikinės Česlovo pradžios, klausymo tyliai. Jūs tikrai dar negirdėjote savo muzikos tyliai ir tikrai verta pabandyti.Toliau mėgavomės stereo. Iš vaikystės galvojau, kad stereo tai garsas iš dviejų kolonėlių, o kvadro, pvz., iš keturių.Bet tai ne tiesa. Jei nueisite į internetinę paiešką, tai sužinosite, kad stereo yra erdvinis garsas. Ir, pasirodo, kad erdvinį garsą jau galima išgauti iš dviejų kolonėlių, nebūtina turėti trijų, keturių, penkių ar daugiau.KOPA pateikia garso vibracijas taip tiksliai, detaliai iki smulkmenį, taip savalaikiškai ir kryptingai, kad garso vaizdiniai materializuojasi kambaryje tampriomis rankomis paliečiamomis formomis, vaizdiniais ir fantomais.Šiuo atveju mėgavomės tuo, kuo ir reikia mėgautis geroje Hi Fi sistemoje – kai garsas atsiplėšia nuo kolonėlių ir išsidėsto koordinačių sistemoje, kuri yra nubrėžta kažkokiam transcedentiniame užribyje (transcedentinis užribis tai tautologija, “sviestas sviestuotas” ).Česlovas visada pabrėžia, kad muzika yra transcedencija, tai kas vyksta už perklausų kambario ribų. Kambaryje yra tik popieriaus (šilko, aliuminio, polipropileno, titano, berilio ir pan.) ir oro vibracija. Muzika yra muzikanto ir garso režisieriaus prote.
Ar žinote, kad jau atėjo dirbtinio intelekto revoliucija? Kodėl tai pavojinga žmonijai? Todėl kad dirbtinis intelektas bus įgyvendintas sekso žaisluose, todėl seksas su žaislais bus žymiai geresnis, negu su tikrais žmonėmis. Žmonija nustos daugintis.Audiofilai liūdnai pasakys, kad jie su tuo fenomenu jau dažnai susiduria, kai muzika iš kolonėlių yra geriau, negu gyva muzika. Muzikai įrašyti mikrofonai geriau išdėlioti, negu jūs sėdite filharmonijos salėje, taip pat savo perklausų kambaryje jums patogiau, garsą galite nusistatyti kokį norite ir perklausos laiką parinktį patį geriausią.Tokia epifaniją (apsireiškimą) aš patyriau, klausydamas kontrabosą per KOPA. Audiofilai sako, kad garso sistema neturi leisti sumaišyti kontraboso su bosine gitara. Deve deve :), kaip natūraliai ir gražiai skambėjo kontraboso medinė dėžė per KOPĄ, jokio šanso sumaišyti su elektrine gitara. Čia tas atvejis, kai kontrabosas iš įrašo buvo geresnis, negu kada girdėjau gyvai.Tipiškas audiofilas yra vyresnio amžiaus liūdnas žmogus, kuris nemėgsta muzikos. Nes seną muziką jis jau daug kartų klausė, o nauja muzika jam neįtinka taip, kaip įtinka sena. Todėl audiofilas faktiškai naudoja muzika tik tam, kad girdėtų kaip gerai veikia jo aparatūra.Taigi šią šiltą pilką sausio dieną Kaune pas Česlovą Paplauską mes praleidome keturias valandas girdėdami kaip tobulai veikia jo KOPA ir Accuphase.Laimingas bus tas, kuris įsigys šitą Česlovo projektą. Tai joks ne DIY, tai DIFS – do it for sale, tai reiškia kad sistema pagaminta visais aspektai laikantis aukščiausių reikalavimu ir neieškant trumpų apylankų.Vienas tik liko neaiškus dalykas – iš kur atsiranda muzika? Juk, Česlovo žodžiais, perklausų kambaryje muzikos nėra, tik vibracijos. Filharmonijos salėje irgi juk tik vibracijos? Reiktų nueiti Vilniuje į Muzikos magiją į Artašezo Gazariano paskaitą apie muzikos fenomeno gimimą, bet girdėjau, kad visi bilietai į paskaitą jau parduoti.
(Audioforumas.lt grupėje skaitykite diskusiją apie tai.)
Po praeitos savaitės vykusios perklausos „Kopa“, noriu pasidalinti savo įžvalgomis.
Turiu prisipažinti, kad mano pirmoji pažintis su ponu Česlovu nebuvo labai sklandi ir užtruko šiek tiek laiko, kol bendravimas susitvarkė.
Per pastaruosius penkerius metus intensyviai domiuosi akustikos reiškiniais ir jos fizika, o ir mano radioelektronikos inžinieriaus išsilavinimas kiek labiau, leidžia man gilintis į techninius aspektus. Todėl dalį savo įžvalgų norėčiau skirti būtent kolonėlių techninei analizei.
Galiu pasakyti, kad p. Česlovas yra vienas iš labiausiai patyrusių akustikos specialistų Lietuvoje. Jo inicijuotos diskusijos privertė permąstyti kai kuriuos ir savo priimtus sprendimus.
Tiek dalyvaujant parodose, tiek būnant skirtinguose audio salonuose, tenka susidurti su audio sistemomis, kurios jau iš pirmo žvilgsnio turi didelių technologinių kompromisų, o kartais net klaidų. Deja, didelė dalis komercinių produktų neturi nieko bendra su gera akustika.
Milijoninius biudžetus turinčios kompanijos dažnai orientuojasi į komerciją ir, deja, neretai ignoruoja tikrąsias akustikos taisykles. Tuo tarpu žmogus, turintis didelį žinių ir patirties bagažą, gali sukurti ar suprojektuoti akustinę sistemą, kuri būtų ženkliai pranašesnė.
Galiu pasakyti, kad „Nida“ ir „Kopa“ yra būtent tokios vieno žmogaus sukurtos garso sistemos, kurios, mano manymu, yra vienos iš rimčiausių suprojektuotų dvijuosčių akustinių sistemų.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vienas garsiakalbis negali kokybiškai atkurti daug oktavų, todėl pats visai nenaudoju universalių sprendimų, tokių, kaip pvz. plačiajuosčiai garsiakalbiai. Kalbant šia tema net ir dvijuostė sistema turi tam tikrų kompromisų.
Manau, kad dvijuostės akustines sistemas, didžiausia problema yra juostų suderinimas. Žemų dažnių garsiakalbiai negeba gerai atkurti vidutinių dažnių, o aukštų dažnių garsiakalbio, kuris gebėtų sklandžiai groti nuo vidutinių iki aukštų dažnių, pritaikymas yra labai ribotas. O jų tarpusavio suvedimas tampa dar sudėtingesniu uždaviniu.
Norint kokybiškai atkurti vidutinius ir aukštus dažnius vienu garsiakalbiu, pats optimaliausias būdas yra panaudoti kompresinį draiverį įmontuotą į bangoladį. Kompresinis draiveris ne tik užtikrina itin dinamišką ir nekompresuotą skambesį, bet ir leidžia pasiekti aukštą garso kokybę tolimojo lauko klausymui. Tuo tarpu hornas sutvarko sklindančių bangų kryptingumą, dėl ko garsas patalpoje tampa homogeniškesnis ir geriau subalansuotas.
Būtent toks sprendimas ir buvo panaudotas projektuojant „Kopa“ kolonėles. Nors nesu matęs „Kopa“ ar „Nida“ kolonėlių kryptingumo diagramų, tikiu, kad jos pasižymi pakankamai geru ir nuolatiniu kryptingumu. Sėdint „sweet spot“ zonoje, net ir sudėtingoje kambario akustinėje aplinkoje, garso scena yra pakankamai aiški – lengva lokalizuoti balsą ar instrumentus, tarsi jie kabėtų ore. Todėl akivaizdu, kad “Kopa” turi gerą fazės suvedimą ir kryptingumą.
Man asmeniškai ši savybė yra itin svarbi. Jei negirdžiu kokybiškos ir tikslios scenos, klausymasis man tampa mažiau įdomus ir neįtraukiantis. Tiek „Nida“, tiek „Kopa“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, kurios pasižymi itin kokybišku ir tiksliu scenos atkūrimu.
Kalbant apie filtrą, manau, kad analoginio aktyvaus filtro sprendimas vis dar yra vienas iš tobuliausių būdų sujungti kelias juostas. Nors jis neprilygsta DSP lankstumu ir konfigūracijų įvairove, analognis aktyvinis filtras idėjiškai yra pranašesnis tuo, kad nenaudoja jokių signalų konvertavimo iš analoginio į skaitmeninį ir atgal. Tai reiškia, kad jis neturi visiškai jokių uždelsimų, o signalas apdorojamas tiesiogiai ir be jokių nereikalingų trikdžių.
Aktyvus filtras yra pats tiesiausias būdas pirminėje garso apdorojimo stadijoje suformuoti skirtingoms juostoms jų signalus, užtikrinant kokybę ir itin mažą triukšmų lygį.
Pačių juostų sujungimui naudojamas 24 dB per oktavą (ketvirtos eilės) filtras, kuris leidžia labai stačiai nukirsti juostą. Tai užtikrina, kad nebūtų atkuriami dažniai iš garsiakalbio, kurie patenka į problemines zonas, tokias kaip rezonansai ar iškraipymai.
Pritariu šiam sprendimui, nes naudojant pvz pirmos eilės filtrus (nors yra žmonių, kurie teigia, kad 1 -os eilės filtrai patys muzikaliausi) akivaizdu, kad tada garsiakalbiai atkuria girdimą signalą ir dažniuose, kuriuose jie turi problemų.
Kalbant apie žemų dažnių atkūrimą, garsas paliko gan gerą įspūdį – itin raiškus ir dinamiškas, su tvirtu „kick’u“. Nesigirdėjo jokių būdingų bass reflex dėžės panaudojimo trūkumų. Manau, kad galėčiau su tokiu susigyventi. Kiek žinau, naudojama patentuota Bass Reflex dėžės konstrukcija, kur oras iš porto plūsta iš dėžės viršaus į apačią. Korpusas atrodo solidus, nemanau, kad turi didesnių problemų su rezonansais.
Sėdint antroje eilėje, man norėjosi kiek daugiau žemų dažnių bendrame balanse, tačiau nebandžiau daug judėti po kambarį, todėl negaliu tiksliai pasakyti, ar tai buvo stovinčių bangų pasekmė, ar tiesiog esu įpratęs prie šiek tiek kitokios kreivės. Vis dėlto, tai jau mano asmeniniai įpročiai. Bendrame kontekste žemų dažnių atkūrimas atrodė solidus ir kokybiškas.
Aišku, kiekviena sistema turi savo kompromisus, ir ši nėra išimtis. Tačiau tai tikrai yra aukščiausio lygio AS, pagaminta ir suprojektuota remiantis pagal aiškius akustikos principus, ir tai akivaizdžiai girdisi klausant. Garsas dinamiškas, raiškus, dažnių diapazone jokių didesnių problemų neišgirdau, scena buvo puiki.
Manau, kad skambesys puikiai atspindi įdėtą indėlį į sistemos projektavimą ir gamybą.
Noriu pasidžiaugti, kad net ir gan solidžiame amžiuje ponas Česlovas yra akustikos zenite.
Audiofilų sambūris prie KOPA 2025 01 18
- You must be logged in to reply to this topic.