Straipsnio autorius Robert R. Harvey kruopščiai ištyrė „604“ istoriją ir pateikė įdomų bei gilų žvilgsnį į vieną iš plačiausiai naudojamus studijinius monitorius su Altec 604 Duplex garsiakalbiais. Kokybiško garso mylėtojus kviečiu perskaityti straipsnio vertimą.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Šešiasdešimt keturiuose procentuose Amerikos įrašų studijų šiuo metu (1982 m.) kaip monitorius ar jo sudedamoji dalis siūlomas 1943 m. pirmą kartą pristatytas garsiakalbis ir tas veteranas yra „Altec 604 Duplex“. Iš tiesu konstrukcijoje du garsiakalbiai – penkiolikos colių žemadažnis ir koaksialiniu būdu įmontuotas kompresinis draiveris su multiceliniu ruporu. 604 naudojamas nestandartinėse instaliacijose, “Altec” kolonėlėse, “Audiotechnics” Red-serijos monitoriuose su „Mastering Lab“ filtrais, o taip pat “UREI” Time-Aligned monitoriuose arba Time-Sync’d® su “Audiotechniques” filtrais garso įrašų studijų monitoriuose.
Kodėl senovinį “dvigubą” garsiakalbį taip mėgsta šiuolaikinė moderniausia įrašų pramonė?
KAIP VISKAS PRASIDĖJO
Prieš atsirandant “Altec” korporacijai, 1920-aisiais ir 1930-aisiais veikė “Western Electric Company” padalinys Electrical Research Products, Inc. Tuo metu, kaip ir šiandien, daugelyje sričių „Western Electric“ ir „Bell Labs“ buvo technologijų pažangos ir mokslinių atradimų viršūnė. Viena tokių sričių, į kurią dėmesį sutelkė „E.R.P.I.“, buvo aukščiausios kokybės garso įrašymo ir atkūrimo įrangos projektavimas bei gamyba.
1938 m. federalinė JAV vyriausybė nutarimu privertė „Western Electric“ atsisakyti „E.R.P.L.“ ir kitų padalinių. Telefonų gamintoja anksčiau nevykdė karinės ryšių įrangos užsakymų, todėl reikėjo sutelkti jėgas ir išteklius į naujas sritis. Matydami gerą daiktą, grupė E.R.P.L. inžinierių nupirko savo pačių padalinį ir tęsė įprastą veiklą kitu pavadinimu – „All Technical Products“, kuris po metų buvo sutrumpintas iki „Altec“. 1941 m. „Altec“ korporacija suprato, kad pasaulis yra pasiruošęs turėti geresnį studijinį garsiakalbį negu iki to laiko buvę monitoriai ir ėmėsi darbo.
KOKS TAI BUVO IŠŠŪKIS?
„Altec“ buvo nepatenkinti tuometiniais vadinamaisiais „fine hi-fidelity“ garsiakalbiais, nes manė, kad jie netinkami naudoti įrašų studijoje arba gyvenamajame kambaryje. Kriterijai, kuriais buvo grindžiamas tinkamumas atspindi to meto įrašymo standartus:
Dydis: monitorius turi patogiai tilpti tipiniame studijos kambaryje.
Fokusavimas: monitorius turi būti fokusuotas, t. y. garsas iš kolonėlės turi susilieti artimu atstumu, kuriuo bus naudojamas, paprastai 5 pėdų (1,5 m) atstumu.
Efektyvumas: 105 arba daugiau švarių decibelų turi būti gaunami iš didžiausio tuo metu esamo 25 vatų galios stiprintuvo.
Nuovargis klausant: iškraipymai turi būti maži, kad po kelių valandų klausymo studijos darbuotojų neapimtų nuovargis.
Svarba išdėstymui: monitorius turi skambėti beveik vienodai bet kokioje, paprastai netaisyklingoje erdvėje, kurioje jis gali būti naudojamas.
Patikimumas: monitorius turi atlaikyti daugiau kaip 12 valandų nepertraukiamo darbo, į būgnų komplektą krentančių mikrofonų signalų poveikį, operos sopraną ar besiblaškantį studijos asistentą.
Parametrų vienodumas: monitoriaus garsas neturi skirtis vienas nuo kito.
Sklaida: monitorius turi turėti pakankamai platų sklaidos lauką, kad apimtų inžinierių, prodiuserį ir klientą.
Tikslumas: dažnių diapazonas turi būti nuo 50-60 Hz iki 4 kHz, o 10 kHz dažnių kritimas turi būti ne didesnis kaip -10 dB.
Nė vienas monitorius tuo metu neatitiko visų devynių kriterijų.