- This topic has 10 replies, 1 voice, and was last updated March 6, 2025 at 12:56 by
.
-
Posts
-
Altec 604 Duplex koaksialiniai garsiakalbiai garso įrašų studijų monitoriuose buvo įsitvirtinę, atlaikė JBL daugiajuosčių monitorių spaudimą, todėl nusipelnė išskirtinio dėmesio. Trumpai Altec 604 jau buvo paminėtas, bet ant mano stalo liko gulėti 1982 m rugpjūčio žurnalas “db” su Roberto R. Harvey straipsniu – “Garbingasis 604” (The Venerable 604). Atėjo laikas žurnalą atversti…
Straipsnio autorius Robert R. Harvey kruopščiai ištyrė „604“ istoriją ir pateikė įdomų bei gilų žvilgsnį į vieną iš plačiausiai naudojamus studijinius monitorius su Altec 604 Duplex garsiakalbiais. Kokybiško garso mylėtojus kviečiu perskaityti straipsnio vertimą.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~Šešiasdešimt keturiuose procentuose Amerikos įrašų studijų šiuo metu (1982 m.) kaip monitorius ar jo sudedamoji dalis siūlomas 1943 m. pirmą kartą pristatytas garsiakalbis ir tas veteranas yra „Altec 604 Duplex“. Iš tiesu konstrukcijoje du garsiakalbiai – penkiolikos colių žemadažnis ir koaksialiniu būdu įmontuotas kompresinis draiveris su multiceliniu ruporu. 604 naudojamas nestandartinėse instaliacijose, “Altec” kolonėlėse, “Audiotechnics” Red-serijos monitoriuose su „Mastering Lab“ filtrais, o taip pat “UREI” Time-Aligned monitoriuose arba Time-Sync’d® su “Audiotechniques” filtrais garso įrašų studijų monitoriuose.
Kodėl senovinį “dvigubą” garsiakalbį taip mėgsta šiuolaikinė moderniausia įrašų pramonė?KAIP VISKAS PRASIDĖJO
Prieš atsirandant “Altec” korporacijai, 1920-aisiais ir 1930-aisiais veikė “Western Electric Company” padalinys Electrical Research Products, Inc. Tuo metu, kaip ir šiandien, daugelyje sričių „Western Electric“ ir „Bell Labs“ buvo technologijų pažangos ir mokslinių atradimų viršūnė. Viena tokių sričių, į kurią dėmesį sutelkė „E.R.P.I.“, buvo aukščiausios kokybės garso įrašymo ir atkūrimo įrangos projektavimas bei gamyba.
1938 m. federalinė JAV vyriausybė nutarimu privertė „Western Electric“ atsisakyti „E.R.P.L.“ ir kitų padalinių. Telefonų gamintoja anksčiau nevykdė karinės ryšių įrangos užsakymų, todėl reikėjo sutelkti jėgas ir išteklius į naujas sritis. Matydami gerą daiktą, grupė E.R.P.L. inžinierių nupirko savo pačių padalinį ir tęsė įprastą veiklą kitu pavadinimu – „All Technical Products“, kuris po metų buvo sutrumpintas iki „Altec“. 1941 m. „Altec“ korporacija suprato, kad pasaulis yra pasiruošęs turėti geresnį studijinį garsiakalbį negu iki to laiko buvę monitoriai ir ėmėsi darbo.KOKS TAI BUVO IŠŠŪKIS?
„Altec“ buvo nepatenkinti tuometiniais vadinamaisiais „fine hi-fidelity“ garsiakalbiais, nes manė, kad jie netinkami naudoti įrašų studijoje arba gyvenamajame kambaryje. Kriterijai, kuriais buvo grindžiamas tinkamumas atspindi to meto įrašymo standartus:Dydis: monitorius turi patogiai tilpti tipiniame studijos kambaryje.
Fokusavimas: monitorius turi būti fokusuotas, t. y. garsas iš kolonėlės turi susilieti artimu atstumu, kuriuo bus naudojamas, paprastai 5 pėdų (1,5 m) atstumu.
Efektyvumas: 105 arba daugiau švarių decibelų turi būti gaunami iš didžiausio tuo metu esamo 25 vatų galios stiprintuvo.
Nuovargis klausant: iškraipymai turi būti maži, kad po kelių valandų klausymo studijos darbuotojų neapimtų nuovargis.
Svarba išdėstymui: monitorius turi skambėti beveik vienodai bet kokioje, paprastai netaisyklingoje erdvėje, kurioje jis gali būti naudojamas.
Patikimumas: monitorius turi atlaikyti daugiau kaip 12 valandų nepertraukiamo darbo, į būgnų komplektą krentančių mikrofonų signalų poveikį, operos sopraną ar besiblaškantį studijos asistentą.
Parametrų vienodumas: monitoriaus garsas neturi skirtis vienas nuo kito.
Sklaida: monitorius turi turėti pakankamai platų sklaidos lauką, kad apimtų inžinierių, prodiuserį ir klientą.
Tikslumas: dažnių diapazonas turi būti nuo 50-60 Hz iki 4 kHz, o 10 kHz dažnių kritimas turi būti ne didesnis kaip -10 dB.
Nė vienas monitorius tuo metu neatitiko visų devynių kriterijų.ŽVAIGŽDĖ NUSILEIDŽIA HOLIVUDE
1943 m. spalio 20 d. Holivudo Kino ir Televizijos Inžinierių Draugijos techninėje konferencijoje Jamesas B. Lansingas, vienas iš trijų „Altec“ inžinierių, dirbusių prie monitoriaus projekto, pasauliui pristatė „Altec 604 Duplex“ garsiakalbį. Po dvejus metus trukusių tyrimų ir tobulinimo atsirado garsiakalbis, kuris pirmą kartą atitiko visus devynis pageidaujamo studijinio monitoriaus kriterijus. Kolonėlė buvo šešių kubinių pėdų, kompaktiška ir metro atstumu galėjo skleisti 1O3 dB garsą, esant 1 vato stiprintuvo galiai. Garso monitorius nebuvo itin jautrus patalpos išdėstymui, nevargino, buvo labai patikimas ir nuostabiai stabilių parametrų. Garso sklaida buvo 60 laipsnių – visiškai pakankama. Tikslumas ir skiriamoji geba tai dienai buvo įspūdingi, prilygstantys arba pranokstantys visus kitus monitorius, dažnių juostos plotis atitiko “idealią” kreivę, nors 1-2 kHz krosoverio srityje buvo šiek tiek šiurkštumo, o nuo 2 iki 4 kHz garso atsakas 4-6 dB buvo padidėjęs.
Ankstyvoji „Altec 604“ versija.
Įrašų pramonė buvo sužavėta. Nebuvo manoma, kad žemų dažnių garsiakalbį ir eksponentinį ruporą galima sumontuoti kartu. John Hilliard, vienas iš garso pramonės įkūrėjų ir 604 projekto direktorius, šį pasiekimą vėliau apibūdino – “Nesistebiu, kad 604 buvo ir tebėra populiarus, nes tuo metu (1943 m.) iš esmės žinojome, kad tai buvo geriausia, ką galima padaryti. Kompromisai buvo tokie dideli, kad neįsivaizdavome, kaip juos būtų galima patobulinti.”“RCA Victor” ir “Columbia” buvo to meto įrašų gigantai, kurie nedelsdami ėmė naudoti 604 ir sukūrė tvirtą precedentą visai pramonei. Pasak Hilliardo, dar po metų „604 iš esmės pakeitė iki tol įrašų studijose naudotus monitorius“. Netrukus 604 užpildė rinką ir tapo įrašų pramonės monitoringo standartu, gerokai pranokstančiu konkurentus.
Didelę reikšmę 604, kaip pramonės standarto, įsitvirtinimui turėjo tai, kad daugelį metų nebuvo stiprios konkurencijos. Prieš 604 buvo gerai vertinami James B. Lansing sukurti „Iconic“ monitoriai, koaksialiniai “Jensen” bei koaksialiniai „Altec” 602 monitoriai, kuriose buvo naudojamas ne ruporas, o tiesioginio spinduliavimo aukštų dažnių garsiakalbiai. Nors šie garsiakalbiai pasižymėjo daugeliu gerų savybių, 604 gerai pasirodė visose srityse. Kitos to laikmečio kolonėlės, pavyzdžiui, „University“, „Stentorian“. „Goodmans“ ir „General Electric“ buvo neabejotinai žemesnės lygos. Hilliard sako – “Žinojome, kad rinka yra, todėl padarėme viską, kad galėtume pasiūlyti 604, ir tikėjomės, kad rinka atlaikys kainą. Kitos kompanijos pirmiausia nustatė kainą, o paskui kūrė pagal ją.”. Atkreipkite dėmesį, kad 604 kainavo 170 JAV dolerių, t. y. dvigubai daugiau nei artimiausias konkurentas (išskyrus „Iconic“). 604 sėkmė įkvėpė keletą kitų, ypač „Electro-Voice“. O štai “Tannoy„ ir “Stephens” nesulaukė didelio populiarumo dėl įvairių priežasčių. Svarbiausia buvo faktas, kad rinką jau buvo užkariavęs 604.
Ironiška, kad vienas projektas, kuris buvo rimtas iššūkis 604 modeliui 1945–1965 m., buvo paties Altec A-7. Nors A-7 pirmiausia buvo skirti naudoti teatruose ir garso scenose (iš čia ir pavadintas VOTT – „Teatro balsas“), A-7 veikė daugelyje didesnių įrašų studijų garso kontrolės patalpų.TOBULO NEBŪNA
604 nebuvo be trūkumų – tobulo nebūna. Labiausiai ryškus buvo anksčiau minėtas 4–6 dB dažninės pakilimas 2 – 4 kHz zonoje. Įrašų kūrėjai tvirtino, kad jų įrašuose likdavo 2–4 kHz „skylė“. Įrašai su 604 taip pat buvo apsunkintais žemaisiais dažniais ir šiek tiek paryškinti 80–5 000 Hz dažniai dėl išlyginimo mikšeriais. Ketvirtajame dešimtmetyje tai nebuvo problema, nes tik keli namų kolonėlių modeliai turėjo geresnius parametrus nei 604.
1950-aisiais prasidėjo lenktynės dėl aukštos garso kokybės ir toninės anomalijos tapo akivaizdesnės. Protingi inžinieriai išmoko „psichologiškai“ kompensuoti (o ne išlyginti) ribotą 604 pralaidumą. Kad įsitikintų, jog bendras tonalinis balansas yra geras, patikrinimui perfekcionistai pasigamino etaloninius diskus ir grojo juos aukštos kokybės namų sistemose. Reikia pasakyti, kad namų garso sistemų tobulinimo laikotarpis žymi lūžio tašką, kai aukšta kokybė persikėlė iš studijos į svetainę. Daugelis geriausių buitinių kolonėlių raiškos ir detalumo srityje pranoko studijos monitorius.
Kitas reikšmingas trūkumas buvo susijęs su krosoverio dažniu. Dėl konstrukcijos ypatumų, susijusių su žemų dažnių garsiakalbio viršutiniu naudojamu dažniu ir eksponentinio ruporo apatiniu ribiniu dažniu, krosoverio skyrimo dažnio pasirinkimas buvo apribotas juosta nuo 1200 iki 2000 Hz. Buvo žinoma, kad krosoverio darbas šioje juostoje nebus idealus, o problema ta, kad didžioji dalis daugelio instrumentų spektrinės galios buvo žemojoje dalyje, o aukštojoje buvo charakterio ir suprantamumo elementai. (Ausis labai jautri maždaug nuo 1 iki 2 kHz., todėl tai blogoji žinia.) Buvo girdėti šiek tiek suiręs garsas, ypač pastebimas vyriškame balse. Dėl pastarosios priežasties kino industrija vengė naudoti 604. Iš dalies dėl šios priežasties “Altec” ir pristatė A-7, kuris galėjo pasigirti optimaliu 500 Hz krosoverio dažniu. Skyrimo dažnis, taip pat 2–4 kHz dažninės pakilimas pasirodė esąs nusivylimo šaltinis ir dėl to 1960-ųjų antroje pusėje 604 laikinai pasitraukė. (Prie to dar sugrįšime.)
Stengiantis išlyginti dažninę ir optimizuoti skyrimo dažnį, 1943–1962 metais “Altec” šešis kartus keitė draiverių medžiagas bei krosoverio elementus. “Altec 604” modeliai nuo A iki E buvo su 1200 – 2000 Hz krosoverio dažnio pokyčiais ir skirtingos konstrukcijos ruporais. Daugeliu atvejų pokyčiai buvo vertinami kaip patobulinimai ir prisidėjo prie tolesnio 604 populiarumo.
15“ koaksialinio garsiakalbio “Altec 604-8G“ pjūvis.
1957 m. pasirodžius stereofoniniam diskui, studijos greitai pridėjo antrą kolonėlę, kad galėtų pasipelnyti iš besiplečiančios naujos vinilinės muzikos rinkos. Kadangi dauguma studijų jau turėjo vieną 604, ekonomiškai buvo prasminga nusipirkti antrą 604 – dar vienas pigiau nei du iš bet kurio kito monitorių gamintojo. Kadangi kiekvienoje studijoje du garsiakalbiai, o naujoji garso aplinka stereofoninė, atsirado naujas monitoriaus kokybės kriterijus: įrašytos scenos atkūrimas.
Suporuoti garsiakalbiai turi sukurti stiprų ir stabilų stereofoninį vaizdą. Ar 604 išlaikytų šį testą? Kaip paaiškėjo, tos studijos, kurios dėl ekonominių priežasčių nusipirko antrą 604, nenusivylė. Koaksialiniai ir sudvejinti garsiakalbiai pasirodė esą pasaulio čempionai vien todėl, kad jie labiausiai priartėjo prie taškinio garso šaltinio – labai svarbaus dalyko stereofoniniam garsui gauti. Tačiau nepamirškime, kad koaksialinė 604 konstrukcija buvo pasirinkta prieš 15 metų dėl artimo garso fokusavimo, o ne stereo atvaizdavimo. Galima vadinti įžvalgumu, nes mono standartas tapo stereo standartu.SAUGOKITĖS, MR. ALTEC
Pasirodžius stereofoniniam diskui, sodrus stereofoninis garsas sužavėjo šiuolaikinį vartotoją ir plokštelių pardavimai smarkiai išaugo. Kad būtų patenkintas nežabotas „muzikinio produkto“ apetitas, įrašų pramonėje buvo pakrikštyta daugybė naujų įrašų studijų. Pasirodė „The Beatles“ ir kitos didelės sėkmės sulaukusios naujos grupės, įrašų pardavimai dar labiau išaugo, įrašų studijų dar padaugėjo. Natūralu, kad įrašų studijų įrangos gamintojai stengėsi rasti būdų patenkinti išaugusį jų gaminių poreikį.
Šeštojo dešimtmečio viduryje drąsi bendrovė JBL, daugelį metų dirbusi profesionalaus garso stiprinimo rinkoje, nusprendė įžengti į 604 monitorių ringą, tikėdamasi nušluoti arba bent jau sulaukti sėkmės ir užsidirbti.
JBL 4300 serijos monitoriai nebuvo tokie efektyvūs kaip 604, tačiau jie galingesni ir galėjo groti garsiau. Jų dažninė išsiplėtė ir buvo nuo 30 Hz iki 20 kHz (kai kurie 4300 serijos monitoriai – tik iki 15 kHz), t. y. šiek tiek geriau nei 604. Monitorių garsas buvo geras ir jie įsitvirtino. Artimas garso fokusavimas neprilygo 604 modeliui, tačiau didėjant studijoms, šio kriterijaus svarba mažėjo. Scenos atkūrimas buvo prastesnis, todėl čia dviejų dažnių juostų koaksialiniai monitoriai buvo labai sunkiai įveikiami. Nors daugelis kritikų ginčijosi dėl 4300 serijos garso tikslumo, JBL garsas iš tiesų labiau atitiko namų sistemų garsą nei 604 garsas. Pagrindinė priežastis buvo platesnė JBL dažninė ir didesnis lygumas 2 – 4 kHz ruože.
JBL 4300 serijos monitoriai konkurencingomis kainomis ir įsitvirtinusiais pardavimais tapo rimtu iššūkiu „Altec“ 604 serijai. Gaila, kad nėra išsamių pardavimų duomenų, kurie leistų įvertinti JBL įsibrovimo į 604 teritoriją eigą. Vis dėlto, šešiasdešimtųjų viduryje ir pabaigoje studijoms artimi šaltiniai teigia, kad JBL monitoriai pakeitė 604 modelius daugelyje įrašų studijų. Šis JBL puolimas reiškė neginčijamo 604 karaliavimo pabaigą ir įrodė, kad 604 nėra nenugalimas rinkodaros požiūriu, bei atvėrė duris būsimiems iššūkiams. Čia reikia pasakyti, kad 604 dar nebuvo nugalėtas.SĖKMĖS SMŪGIS
Nepaisant JBL monitorių populiarumo, vargu ar galima sakyti, kad 604 buvo sumuštas, nors 4300 tikrai šiek tiek sukrėtė. Buvo akivaizdu, kad norint išlaikyti tvirtas pozicijas rinkoje, reikės kažką daryti su 604 modeliu ir kažkas buvo padaryta, tik ne „Altec“, o visai atsitiktinai.Dagas Saksas (Doug Sax) vadovavo „Mastering Lab“ Holivude. Atsiskaitydamas už grynųjų pinigų skolą, kurią jam buvo skolingas klientas, D. Saksas priėmė stiprintuvą ir kolonėlę riešutmedžio dėžėje su fazės apgręžėju. Garsiakalbis buvo 604.
“Parsinešiau 604 namo – namuose reikėjo papildomos kolonėlės – ir negalėjau jos klausyti. Labai nustebau ir savo jėgomis, padedant brolio Šervudo patarimais, sukonstravau labai paprastą 6 dB oktavai krosoverį. Dažninė nebuvo plokščia, nebuvo tiksli, bet buvo pašalinta savybė, kuri iš esmės varė mane iš proto (4-6 dB pakilimas nuo 2 iki 4 kHz buvo panaikintas).
Grįžau pas brolį ir pasakiau: “Ei, tai skamba ne taip jau blogai”, o jis atsakė, kad niekada nemėgo šio garsiakalbio. Tada pasakiau: „Taip, juo galima klausytis smuiko, jis visai neblogas“. Išgirdau atsakymą: “Na, tai labai įdomu.“ Susižavėjęs Šervudas pasiėmė 604 garsiakalbį į savo laboratoriją ir sukūrė jam krosoverį, kuris pasižymėjo mažesniais iškraipymais nei buvo iš „Altec“, praplėtė žemo dažnio atsaką iki 40 Hz, padidino aukšto dažnio atsaką iki 15 kHz ir pastebimai sulygino 2-4 kHz maksimumą, dėl kurio buvo daug kritikos.
„Kolonėlę su “Sherwood” krosoveriu dažninė lauko sąlygomis buvo gana glotni. Brolis pasakė. „pasiimk namo ir patikrink“. Pasiėmiau namo ir pasakiau: “Tai skamba gana padoriai – ne nuostabiai, bet gana padoriai”. Tada jis pasakė: “Žinai, visos studijos aplink mūsų mieste turi 604-E, jos turi problemų, nes kolonėlės neatitinka namų sistemoms. Kodėl mums nepagaminus kelių tokių, nenuvežus į studijas, pakeitus krosoverius ir nepažiūrėti, ką jie mano. Aš taip ir padariau ir studijos pradėjo tai naudoti.”
Pavadintas „Mastering Lab“ krosoveriu, pasiūlymas buvo greitai ir noriai priimtas daugelyje įrašų studijų, nes 604 priartino prie namų kolonėlių, išlaikydamas pageidaujamas 604 savybes. Be to, pora ML krosoverių kainavo mažiau nei nauja monitorių pora.
Broliai Saksai savo krosoverį gamino maždaug metus, o po to projektą nusprendė parduoti. Veikla kėlė daugiau rūpesčių, nei buvo verta, problemų buvo studijose, kur buvo garsiakalbių ir patalpų problemų. Tokių problemų „Mastering Lab“ krosoveris negalėjo išspręsti, todėl šių studijų savininkai iš nežinojimo (tuo metu akustinis dizainas nebuvo plačiai suprantamas) skambindavo Dagui Saksui ir skųsdavosi, kad jo krosoveris neveikia. D. Saksas vykdavo į studiją, kad padėtų ir kad atstatytų savo reputaciją.
“Jei tai būtų kažkas, ką išsiųstumėte ir daugiau niekada apie juos negirdėtumėte ir imtumėte tokį mokestį, kokį ketinate imti, tai būtų nuostabu. Tačiau vietoj to pradedate užsiimti akustiniu dizainu ir patalpų tvarkymu, o tai nebuvo sritis, kuriai nei aš, nei mano brolis norėjome skirti laiko. Be to, tai trukdė mano pagrindiniam verslui – „Mastering Lab“ ir mes norėjome pasitraukti.”
1971 m. „Altec“ pirmą kartą buvo pasiūlyta parduoti „ML“ krosoverio konstrukciją. Johnas Eargle, tuo metu vadovavęs „Altec“ profesionalų skyriui (vėliau – „JBL“), labai norėjo įsigyti krosoverį, kad modelis 604 būtų konkurencingas JBL 4300, tačiau aukštesni „Altec“ vadovai atmetė pasiūlymą, sakydami J. Eargle, kad “ML schema neatitiko visko, ką jie manė, kad turėtų. Jie nemanė, kad krosoveris iš esmės geresnis už jų pačių ir nemanė, kad tai būtų reikšmingas veiksnys”.Kitas pasiūlymas atėjo iš „Audiotechniques“ iš Stamfordo, Konektikuto valstijoje. „Audiotechniques“ buvo jauna studijos projektavimo, pardavimo ir konsultavimo įmonė, puikiai tinkanti spręsti tokias problemas, kurių bandė atsikratyti broliai Saksai. Sandoris buvo sudarytas kaip licencijavimo susitarimas, pagal kurį „Audiotechniques“ mokėjo autorinį atlyginimą už kiekvieną parduotą krosoverį.
Be to, ML krosoveris buvo siūlomas kaip papildoma įranga, „Audiotechniques“ įtraukė jį į savo Raudonosios serijos „Big Red“ ir „Super Red“ monitorių standartinę komplektaciją. „Big Red“ monitoriuje 604-E2 buvo įmontuotas į 6 kubinių pėdų „Capital Records” suprojektuotą korpusą. Monitorių su ML krosoveriu atsakas buvo nuo 40 Hz iki 17 kHz, +2 dB. Nors efektyvumas buvo toks pat kaip standartinio 604, maksimalus garso slėgio lygis buvo maždaug 4 dB didesnis dėl padidėjusios 604-E2 galios. Specialiai „Audiotechniques“ užsakymu „Altec“ gamino E2 modelį, kur panaudotos itin tvirtos garsiakalbių medžiagos dviguvai didesnei galiai pasiekti. „Super Red“ buvo 12 kubinių pėdų „Sax brothers“ korpuse, kur be 604-E2 buvo 15 colių papildomas žemų dažnių garsiakalbis darbui nuo 100 Hz. „Super Red“ dažninės charakteristikos atkartojo „Big Red“ dažnines charakteristikas, tačiau dėl papildomo garsiakalbio jis turėjo didesnę galią ir pasižymėjo geresnėmis žemų dažnių charakteristikomis.„Mastering Lab“ krosoveriai ir „Red“ serijos monitoriai buvo gerai sutikti studijų pramonėje ir, be abejo, suteikė „Altec“ tam tikrų nepatogumų. Pardavimai išaugo tiek, kad 1975 m. „Audiotechniques“ turėjo įsteigti dukterinę įmonę „Audio Marketing Ltd.”, kuri rūpinosi gamybos, rinkodaros ir kt. užduotimis, ypač susijusiomis su šiomis prekėmis. Vėlgi tenka apgailestauti, kad išsamių pardavimo duomenų nėra, tačiau. Audiotechniques nurodo, kad 1971-1981 m., t. y. gamybos metais, buvo parduota 1000 porų ML krosoverių, 500-600 porų „Big Reds“ ir 60-70 porų „Super Reds“.
JBL tikriausiai ne itin mėgo Dagą Saxą ir „Audio-techniques“. Įdiegus ML krosoverį, daugelis studijų nerado reikalo pereiti prie JBL, nes tam nebuvo jokio pranašumo, ir džiaugėsi bei jautė palengvėjimą, galėdami pasilikti prie savo senojo draugo 604. (Nepaisant to, JBL klestėjo, nes nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio vidurio labai išaugo studijų pramonė).ĮSITVIRTINO
Didelis ML 604 garsiakalbių populiarumas parodė, kad studijos apskritai pirmenybę teikia šiam garsiakalbiui. Svarbiausias žodis čia yra „pirmenybė“, o tai reiškia, kad garso charakteristikos nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios 604 garsiakalbis sulaukė didelio populiarumo. Buvo ir kitų, labiau neapčiuopiamų priežasčių.
Nuo 1943 m. iki septintojo dešimtmečio pabaigos beveik visi inžinieriai ir gamintojai artimai susipažino su 604 garsiakalbiu. 604 buvo bendras „patyrimas“, atskaitos taškas, siūlantis patikrintus ir nuspėjamus rezultatus, todėl pretendentams į aukšto kalibro monitorius buvo sunku įsitvirtinti. Be to, garsinis pripratimas taip pat padėjo įtvirtinti 604. Nuolat girdint bet kokį aukštos kokybės garsiakalbį, ausis aklimatizuojasi prie to garsiakalbio skambesio. Kai taip atsitinka, niekas kitas nebeskambės „teisingai“. Jei atsižvelgsime į tai, kad iki septintojo dešimtmečio pabaigos beveik visi inžinieriai ir prodiuseriai kasdien dirbo su 604 garsiakalbiu, kaip ir daugelis vėliau, taps akivaizdu, kad aklimatizacija iš dalies lėmė nuolatinį 604 garsiakalbio populiarumą.
Altec 604-8K su ferito magnetais ir Mantaray ruporu
VIENO ŽMOGAUS PAIEŠKOS
Billas Putnamas, įrašų pramonės įkūrėjas ir žymus įrašų studijos technikos, elektronikos ir akustikos novatorius, niekada itin nesižavėjo jokiais turimais monitoriais, nes manė, kad jie turi įvairių trūkumų. Jo ausys visada buvo atviros kažkam geresniam. Būdamas trijų sėkmingų įrašų studijų savininkas, „United & Western“ Los Andžele ir “Coast” San Franciske, Putnamas buvo suinteresuotas turėti tikslesnius monitorius. Šį priežasties-pasekmės ryšį, nors teoriškai ir galiojantį, faktinėje praktikoje sutrikdė tam tikras reiškinys. Putnamo žodžiais tariant, “per visus trisdešimt mano darbo įrašų versle metų nepasitaikė, kad monitorių atžvilgiu nebūtų vykę cikliniai pokyčiai – šiandien vienokie, rytoj kitokie. Tačiau 604 visada buvo ten pat.
Šeštojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje JBL pradėjo daryti reikšmingą žingsnį ir septintojo dešimtmečio pradžioje galėjome pamatyti ciklinius pokyčius nuo 604 iki JBL. Tuo metu mes (United, Western & Coast) svyravome tarp 604 (“Mastering Lab”) ir JBL. Tuo metu, kai į horizontą pradėjo ateiti vis daugiau nepriklausomų prodiuserių, jūs [studijos savininkas] atsidūrėte nepriklausomo prodiuserio ir pakviestų dirbti garso režisierių malonėje, kurie primetė savo asmeninius pasirinkimus, susijusius su jūsų studijoje naudojama aparatūra.”
Susiklostė įtempta situacija, buvo neaišku, kas yra “geresnis” monitorius tokioje nepastovioje rinkoje. Buvo neaišku, kol Putnamas nepateikė šių pastebėjimų:
“Apie 1976 m., kaip įprasta, mes nuolat išgyvenome šiuos [monitorių] pokyčius ir buvome monitorių vertinimo procese… Daug žmonių, užaugusių su 604 garsu gali laikinai nueiti prie JBL monitorių, bet kai kurie kietakakčiai grįš prie Altec 604 garso. Tada 604 padėjo “Mastering Lab Network” [krosoverius], kuris buvo reikšmingas žingsnis į priekį, o vėliau ir “Super Red” [monitorius]. Toje rungtynių stadijoje (1977 m.) tikrai jaučiau, kad mums užteko sutarimo. Manau, kad buvome pasiruošę eiti su 604.” Putnamo pastebėjimas dar kartą liudija apie 604-ųjų populiarumo susigrąžinimą per “Mastering Lab Crossover” po JBL puolimo. Ypač vienoje iš savo studijų jis rado savo klientus beveik vienbalsiai pirmenybę teikiančius “Master Lab 604“.
Šios aplinkybės paskatino suprojektuoti naują ir patobulintą monitorių, kuris buvo pastatytas ir sumontuotas maždaug 1976 metų viduryje. Praminta “Big Bertha”, ji priminė “Super Red”, nes buvo 12 kubinių pėdų (340 ltr.) korpusas su 604 ir papildomu 15 colių žemų dažnių garsiakalbiu. Šis projektas skiriasi penkiais pagrindiniais punktais:
1) Korpusas buvo su akustinės varžos kiaurymėmis, keturis kartus sumažėjo žemų dažnių iškraipymai, o trumpalaikis atsakas buvo panašus į uždaro korpuso atsaką.
2) Žemų dažnių garsiakalbis ir 604 buvo priartinti vienas prie kito, kad skyrimo juostoje atsakas būtų sklandesnis.
3) Ruporo sekcijos buvo išpjautos, kad sumažėtų pereinamieji iškraipymai.
4) Krosoverį suprojektavo taip, kad atsakas būtų platesnis ir sklandesnis nei “Super Red”.
5) Dėl „akustinės varžos“ naudojimo efektyvumas buvo mažesnis.
Prodiuseriai ir garso režisieriai „Big Bertha“ sutiko su dideliu entuziazmu, tačiau tai truko labai trumpai, nes montuojant ir derinant, įvyko kitas lemtingas modernizavimas.KITO ŽMOGAUS IEŠKOJIMAS
Edas Longas, gerbiamas garsiakalbių dizaineris su 21 metų stažu, visada ieškojo būdų, kaip sukurti geresnį garsiakalbį. Taip jis užsidirba pragyvenimui. Jau keletą metų Longas žinojo apie galimybę patobulinti daugiajuostes garso sistemas, atliekant akustinių centrų suderinimą. Nuo 1930-ųjų buvo žinoma, kad reikia vengti didelių neatitikimų, tačiau dėl nedidelių neatitikimų girdimumo garso pramonėje buvo daug ginčų ir painiavos. Akustinio centro nustatymo srityje buvo paskelbta mažai tyrimų, nes problema nebuvo gerai suprantama ir dėl to, kad sureguliavimo metodikos buvo arba netikslios, labai varginančios, atimančios daug laiko, arba reikalavo labai brangių prietaisų bei kompiuterinio apdorojimo. Dar blogiau, kad tokie metodai buvo gremėzdiški: atliekate keletą bandymų, perkeliate draiverį, atliekate dar keletą bandymų, šiek tiek daugiau perkeliate draiverį ir pan.
Domėdamasis, kiek iš tikrųjų galima pagerinti darbą koreguojant laiko poslinkį, – jis niekada nebuvo girdėjęs tinkamai koreguotos sistemos, nes tokios nebuvo, – Longas buvo pasiryžęs rasti tikslią ir ekonomišką metodiką. Padedant „Alembic“ inžinieriaus Rono Wickershamo, Longas ėmėsi spręsti šią problemą, sukurdamas unikalius prietaisus, kurie leido atliekant reguliavimus matyti parametrų koregavimo (garsiakalbio padėties ir krosoverių keitimo) poveikį arba garsiakalbio sistemos amplitudės, laiko ir dažnio charakteristikas. Longas išbandė savo prietaisus. Suderinęs kelias sistemas ir patikrinęs rezultatus iš klausos, jis priėjo išvados, kad įrankis, patekęs į įgudusio operatoriaus rankas, gerokai pagerina daugiajuosčių kolonėlių charakteristikas.
Turint tokį elegantišką įrankį, kitas žingsnis buvo surasti klientą ir pranešti, kad jis gali greitai ir nebrangiai pagerinti garsiakalbio garsą. Šiuo tikslu. 1976 m. gegužės mėn. 54-ajame Garso Inžinerijos Draugijos suvažiavime Longas pristatė pranešimą, kuriame aprašė savo naująją Time Align Techique (Laiko Išlyginimo Techniką, pas mus dar vadinamą – “akustiniu AS moduliu suderinimu”).
Altec Duplex garsiakalbio su ferito magnetais surinkimo schemaJĖGOS VIENIJASI
Pamatęs Longo straipsnį, Billas Putnamas susižavėjo laiko suderinimo koncepcija ne tik kaip garsiakalbių dizaino studentas, bet ir kaip studijos savininkas, norintis patobulinti „604“. Didžioji Berta buvo ką tik sumontuota į lubas, bet Putnamas vis dar norėjo ją patobulinti. Jimas Cunninghamas, tuo metu dirbęs pas Putnamą techninių įrenginių direktoriumi ir senas Longo draugas, suorganizavo judviejų susitikimą. Susitikimas įvyko Los Andžele, kur buvo sutarta, kad Putnamas atvyks į Longo laboratoriją Ouklande ir surengs demonstraciją. Per tą demonstraciją Putnamas tapo tikinčiuoju:
„Prisimenu demonstraciją, kurios metu [Longas] pademonstravo dvi sistemas, kurių amplitudinis atsakas buvo vienodas, tačiau vienos sistemos laiko poslinkis buvo 0,45 milisekundės, o kitos – beveik nulinis. Kalbant tiesiai, tai buvo fenomenaliausia demonstracija, kokią tik prisimenu girdėjęs. Įsitikinau, kad aiškumas ir tikroviškumas, kurį išgirdau iš akustiškai suderintos sistemos, buvo neįtikėtinai geresnis. Su kita programos medžiaga nebuvau taip nustebintas, kaip tada per labai dramatišką demonstraciją“.
Putnamas į Los Andželą grįžo susijaudinęs dėl galimybės ištaisyti savo „Big Hertha“ ir Longui išsiuntė 604, sumontuotą įprastame „Altec“ korpuse akustiniam suderinimui atlikti. Korekcija buvo atlikta ne perkeliant garsiakalbius, o 0,45 milisekundės uždelsiant signalą į žemų dažnių garsiakalbį pasyviuoju krosoveriu. Po to Putnamas palygino šį laike suderintą krosoverį su savo „Big Bertha“ krosoveriu: laike suderintas krosoveris nugalėjo. (Įdomu tai, kad nors projektuojant „Big Bertha“ filtrus nebuvo kreipiamas dėmesys į laiko poslinkio korekciją, dėl atsitiktinumo jos filtrų signalas į žemų dažnių garsiakalbį vėlavo 70 proc. suderinto laiko vertės). Laikinio suderinimo schema buvo sumontuoti į „Big Bertha“ ir studijų darbuotojai tuo labai džiaugėsi.Iki šio momento studijų savininkas Putnamas buvo suinteresuotas tik patobulinti 604, kad įtiktų savo klientams, tačiau Putnamas, gamintojas, bendrovės „United Recording Electronics Industries“ (UREI) savininkas pradėjo spekuliacijas.
„Mes nedalyvavome garsiakalbių versle ir neturėjome didelio noro ten būti – UREI užsiėmė signalų apdorojimo verslu, o šis projektas atsirado kaip atsakas į studijos poreikius. Mane patraukė galimybė sujungti tam tikrą sinergiją tarp Edo sukurtų metodų ir bendro pramonės posūkio atgal į 604.“ Tikėdamas, kad galima uždirbti pinigų, Putnamas pasamdė Longą kaip konsultantą, kad šis sukurtų nestandartinį, laike suderintą 604 monitorių – UREI 813TA.
813-ajame monitoriuje 604 ir dar vienas 15 colių žemų dažnių garsiakalbis sumontuoti 12 kubinių pėdų talpos korpuse. Dėl mažų iškraipymų ir didelio efektyvumo buvo pasirinkta schema su fazes apgręžėjais, nors dalis efektyvumo buvo gaunama dėl geresnio žemųjų dažnių pereinamojo atsako. Buvo pakeistas pagal užsakymą pagamintas plastikinis ruporas. Ruporas neturėjo sekcijų (kaip „Big Bertha“) ir buvo ilgesnis, kad būtų žemesnis ribinis dažnis. “Laiko derinimo schema” suderino krosoverio taškus, krosoveris turėjo vidutinių bei aukštų dažnių lygio reguliatorius. Apsaugos grandinė su garsiakalbių saugikliais ir lempute veikė kaip saugiklis ir garso lygio indikatorius.
„813“ buvo sukonstruoti ir sumontuoti keliose Putnamo studijų patalpose, ir maždaug šešis mėnesius jis rinko nuomones bei reakcijas. Atsiliepimai buvo labai palankūs. Paskutinis rinkodaros testas buvo 1977 m. gegužę, kai Putnamas pademonstravo „813“ 56-ajame Garso Inžinerijos Draugijos suvažiavime. Dalyvių reakcija buvo tokia entuziastinga, kad buvo nuspręsta 813 modelį pradėti gaminti.
Pardavimai buvo stebinantys. Kitais metais buvo pristatytas modelis 811, kuriame 604 buvo naudojamas atskirai 5 kubinių pėdų žemų dažnių korpuse. Atsakas buvo 80 Hz – 15 k Hz ±3 dB. Po metų buvo pristatytas modelis 815TA. Nuo 813 skyrėsi tuo, kad užėmė 13 kubinių pėdų (370 ltr.) erdvę, jame buvo naudojami du 15 colių žemų dažnių garsiakalbiai ir jis galėjo dirbti didesne galia.
Manoma, kad iki šiol parduota daugiau kaip 2000 „Time Align“ monitorių. Kai kurie šaltiniai teigia, kad per dvejus metus, iki 1979 m., 800 serijos UREI monitoriai tapo priimtinu standartu 604 šalininkams, todėl daugelis jų atsivertė ir sugrąžino paklydusius ėriukus atgal į avidę. Pasak Billo Putnamo, „Sėkmė gerokai pranoko viską, ko tikėjomės. Bendrovė, kuri neužsiima garsiakalbių verslu, pardavė daug garsiakalbių“.NEPASTEBĖTOS PASTANGOS
Įdomu pažymėti, kad tais pačiais metais kai UREI užsakymu Edas Longas laike suderino 604, Džonas Mejeris (John Meyer) ištaisė „McCune Sound“, taip pat su 604 garsiakalbiais. D. Mejeris jau kelerius metus, naudodamas kompiuterinę analizę, aktyvius krosoverius ir uždelsimo linijas, taisė garsiakalbių sistemas dėl laiko poslinkio, tačiau nebuvo plačiai žinomas. Apie „Meyer/McCune 604“ buvo mažiau žinoma, nes kolonėlės buvo scenos monitoriai. Ironiška, kad nors D. Mejeris bandė sudominti gamintojus savo 604 krosoveriu, visi jie sakė, kad tai nepavyks. Jei tik jis būtų sugalvojęs kelis nuvežti į įrašų studijas.STENGIASI NEATSILIKTI
Didžiulė UREI derinimo laike sėkmė nustebino pramonę, ypač „Audio Marketing Ltd.“. Toks akibrokštas vertė ką nors daryti, kad „Red Series“ monitoriai išliktų konkurencingi. 1980 m. pristatė aktyvinį „Mastering Lab“ krosoverį, kuriame buvo įdiegta laiko postūmio grandinė. 1980-1981 m. buvo parduota apie 30-40 Ricko Andersono iš „Audiotechniques“ sukurtų „Time Sync“ krosoverių, tačiau akivaizdu, kad UREI 800 series monitorių pardavimų tempas buvo per didelis, kad jį būtų galima sustabdyti. 1981 m. birželį „Audio Marketing Inc.“ nutraukė „Mastering Lab“ krosoverių, „Big ir Super Reds“ bei „Time Syncs“ gamybą dėl nepakankamų pardavimų. Putnamas įroniškai pastebėjo: „Aš būsiu pirmas, kuris prisipažins, kad visą šį TA projektą paspartino būtent „Mastering Lab“ filtrų sėkmė“. JBL pardavimai taip pat krito, 1981 m. buvo visiškai atsisakiusi savo 4300 serijos monitorių. Apie tai liudija naujos kartos – 4400 serijos monitorių su laiko poslinkio korekcija pristatymas.
- You must be logged in to reply to this topic.