ŽVAIGŽDĖ NUSILEIDŽIA HOLIVUDE
1943 m. spalio 20 d. Holivudo Kino ir Televizijos Inžinierių Draugijos techninėje konferencijoje Jamesas B. Lansingas, vienas iš trijų „Altec“ inžinierių, dirbusių prie monitoriaus projekto, pasauliui pristatė „Altec 604 Duplex“ garsiakalbį. Po dvejus metus trukusių tyrimų ir tobulinimo atsirado garsiakalbis, kuris pirmą kartą atitiko visus devynis pageidaujamo studijinio monitoriaus kriterijus. Kolonėlė buvo šešių kubinių pėdų, kompaktiška ir metro atstumu galėjo skleisti 1O3 dB garsą, esant 1 vato stiprintuvo galiai. Garso monitorius nebuvo itin jautrus patalpos išdėstymui, nevargino, buvo labai patikimas ir nuostabiai stabilių parametrų. Garso sklaida buvo 60 laipsnių – visiškai pakankama. Tikslumas ir skiriamoji geba tai dienai buvo įspūdingi, prilygstantys arba pranokstantys visus kitus monitorius, dažnių juostos plotis atitiko “idealią” kreivę, nors 1-2 kHz krosoverio srityje buvo šiek tiek šiurkštumo, o nuo 2 iki 4 kHz garso atsakas 4-6 dB buvo padidėjęs.
Ankstyvoji „Altec 604“ versija.
Įrašų pramonė buvo sužavėta. Nebuvo manoma, kad žemų dažnių garsiakalbį ir eksponentinį ruporą galima sumontuoti kartu. John Hilliard, vienas iš garso pramonės įkūrėjų ir 604 projekto direktorius, šį pasiekimą vėliau apibūdino – “Nesistebiu, kad 604 buvo ir tebėra populiarus, nes tuo metu (1943 m.) iš esmės žinojome, kad tai buvo geriausia, ką galima padaryti. Kompromisai buvo tokie dideli, kad neįsivaizdavome, kaip juos būtų galima patobulinti.”
“RCA Victor” ir “Columbia” buvo to meto įrašų gigantai, kurie nedelsdami ėmė naudoti 604 ir sukūrė tvirtą precedentą visai pramonei. Pasak Hilliardo, dar po metų „604 iš esmės pakeitė iki tol įrašų studijose naudotus monitorius“. Netrukus 604 užpildė rinką ir tapo įrašų pramonės monitoringo standartu, gerokai pranokstančiu konkurentus.
Didelę reikšmę 604, kaip pramonės standarto, įsitvirtinimui turėjo tai, kad daugelį metų nebuvo stiprios konkurencijos. Prieš 604 buvo gerai vertinami James B. Lansing sukurti „Iconic“ monitoriai, koaksialiniai “Jensen” bei koaksialiniai „Altec” 602 monitoriai, kuriose buvo naudojamas ne ruporas, o tiesioginio spinduliavimo aukštų dažnių garsiakalbiai. Nors šie garsiakalbiai pasižymėjo daugeliu gerų savybių, 604 gerai pasirodė visose srityse. Kitos to laikmečio kolonėlės, pavyzdžiui, „University“, „Stentorian“. „Goodmans“ ir „General Electric“ buvo neabejotinai žemesnės lygos. Hilliard sako – “Žinojome, kad rinka yra, todėl padarėme viską, kad galėtume pasiūlyti 604, ir tikėjomės, kad rinka atlaikys kainą. Kitos kompanijos pirmiausia nustatė kainą, o paskui kūrė pagal ją.”. Atkreipkite dėmesį, kad 604 kainavo 170 JAV dolerių, t. y. dvigubai daugiau nei artimiausias konkurentas (išskyrus „Iconic“). 604 sėkmė įkvėpė keletą kitų, ypač „Electro-Voice“. O štai “Tannoy„ ir “Stephens” nesulaukė didelio populiarumo dėl įvairių priežasčių. Svarbiausia buvo faktas, kad rinką jau buvo užkariavęs 604.
Ironiška, kad vienas projektas, kuris buvo rimtas iššūkis 604 modeliui 1945–1965 m., buvo paties Altec A-7. Nors A-7 pirmiausia buvo skirti naudoti teatruose ir garso scenose (iš čia ir pavadintas VOTT – „Teatro balsas“), A-7 veikė daugelyje didesnių įrašų studijų garso kontrolės patalpų.