TOBULO NEBŪNA
604 nebuvo be trūkumų – tobulo nebūna. Labiausiai ryškus buvo anksčiau minėtas 4–6 dB dažninės pakilimas 2 – 4 kHz zonoje. Įrašų kūrėjai tvirtino, kad jų įrašuose likdavo 2–4 kHz „skylė“. Įrašai su 604 taip pat buvo apsunkintais žemaisiais dažniais ir šiek tiek paryškinti 80–5 000 Hz dažniai dėl išlyginimo mikšeriais. Ketvirtajame dešimtmetyje tai nebuvo problema, nes tik keli namų kolonėlių modeliai turėjo geresnius parametrus nei 604.
1950-aisiais prasidėjo lenktynės dėl aukštos garso kokybės ir toninės anomalijos tapo akivaizdesnės. Protingi inžinieriai išmoko „psichologiškai“ kompensuoti (o ne išlyginti) ribotą 604 pralaidumą. Kad įsitikintų, jog bendras tonalinis balansas yra geras, patikrinimui perfekcionistai pasigamino etaloninius diskus ir grojo juos aukštos kokybės namų sistemose. Reikia pasakyti, kad namų garso sistemų tobulinimo laikotarpis žymi lūžio tašką, kai aukšta kokybė persikėlė iš studijos į svetainę. Daugelis geriausių buitinių kolonėlių raiškos ir detalumo srityje pranoko studijos monitorius.
Kitas reikšmingas trūkumas buvo susijęs su krosoverio dažniu. Dėl konstrukcijos ypatumų, susijusių su žemų dažnių garsiakalbio viršutiniu naudojamu dažniu ir eksponentinio ruporo apatiniu ribiniu dažniu, krosoverio skyrimo dažnio pasirinkimas buvo apribotas juosta nuo 1200 iki 2000 Hz. Buvo žinoma, kad krosoverio darbas šioje juostoje nebus idealus, o problema ta, kad didžioji dalis daugelio instrumentų spektrinės galios buvo žemojoje dalyje, o aukštojoje buvo charakterio ir suprantamumo elementai. (Ausis labai jautri maždaug nuo 1 iki 2 kHz., todėl tai blogoji žinia.) Buvo girdėti šiek tiek suiręs garsas, ypač pastebimas vyriškame balse. Dėl pastarosios priežasties kino industrija vengė naudoti 604. Iš dalies dėl šios priežasties “Altec” ir pristatė A-7, kuris galėjo pasigirti optimaliu 500 Hz krosoverio dažniu. Skyrimo dažnis, taip pat 2–4 kHz dažninės pakilimas pasirodė esąs nusivylimo šaltinis ir dėl to 1960-ųjų antroje pusėje 604 laikinai pasitraukė. (Prie to dar sugrįšime.)
Stengiantis išlyginti dažninę ir optimizuoti skyrimo dažnį, 1943–1962 metais “Altec” šešis kartus keitė draiverių medžiagas bei krosoverio elementus. “Altec 604” modeliai nuo A iki E buvo su 1200 – 2000 Hz krosoverio dažnio pokyčiais ir skirtingos konstrukcijos ruporais. Daugeliu atvejų pokyčiai buvo vertinami kaip patobulinimai ir prisidėjo prie tolesnio 604 populiarumo.
15“ koaksialinio garsiakalbio “Altec 604-8G“ pjūvis.
1957 m. pasirodžius stereofoniniam diskui, studijos greitai pridėjo antrą kolonėlę, kad galėtų pasipelnyti iš besiplečiančios naujos vinilinės muzikos rinkos. Kadangi dauguma studijų jau turėjo vieną 604, ekonomiškai buvo prasminga nusipirkti antrą 604 – dar vienas pigiau nei du iš bet kurio kito monitorių gamintojo. Kadangi kiekvienoje studijoje du garsiakalbiai, o naujoji garso aplinka stereofoninė, atsirado naujas monitoriaus kokybės kriterijus: įrašytos scenos atkūrimas.
Suporuoti garsiakalbiai turi sukurti stiprų ir stabilų stereofoninį vaizdą. Ar 604 išlaikytų šį testą? Kaip paaiškėjo, tos studijos, kurios dėl ekonominių priežasčių nusipirko antrą 604, nenusivylė. Koaksialiniai ir sudvejinti garsiakalbiai pasirodė esą pasaulio čempionai vien todėl, kad jie labiausiai priartėjo prie taškinio garso šaltinio – labai svarbaus dalyko stereofoniniam garsui gauti. Tačiau nepamirškime, kad koaksialinė 604 konstrukcija buvo pasirinkta prieš 15 metų dėl artimo garso fokusavimo, o ne stereo atvaizdavimo. Galima vadinti įžvalgumu, nes mono standartas tapo stereo standartu.
Audiofilas
Kokybiško garso mėgėjų forumas
