SĖKMĖS SMŪGIS
Nepaisant JBL monitorių populiarumo, vargu ar galima sakyti, kad 604 buvo sumuštas, nors 4300 tikrai šiek tiek sukrėtė. Buvo akivaizdu, kad norint išlaikyti tvirtas pozicijas rinkoje, reikės kažką daryti su 604 modeliu ir kažkas buvo padaryta, tik ne „Altec“, o visai atsitiktinai.
Dagas Saksas (Doug Sax) vadovavo „Mastering Lab“ Holivude. Atsiskaitydamas už grynųjų pinigų skolą, kurią jam buvo skolingas klientas, D. Saksas priėmė stiprintuvą ir kolonėlę riešutmedžio dėžėje su fazės apgręžėju. Garsiakalbis buvo 604.
“Parsinešiau 604 namo – namuose reikėjo papildomos kolonėlės – ir negalėjau jos klausyti. Labai nustebau ir savo jėgomis, padedant brolio Šervudo patarimais, sukonstravau labai paprastą 6 dB oktavai krosoverį. Dažninė nebuvo plokščia, nebuvo tiksli, bet buvo pašalinta savybė, kuri iš esmės varė mane iš proto (4-6 dB pakilimas nuo 2 iki 4 kHz buvo panaikintas).
Grįžau pas brolį ir pasakiau: “Ei, tai skamba ne taip jau blogai”, o jis atsakė, kad niekada nemėgo šio garsiakalbio. Tada pasakiau: „Taip, juo galima klausytis smuiko, jis visai neblogas“. Išgirdau atsakymą: “Na, tai labai įdomu.“ Susižavėjęs Šervudas pasiėmė 604 garsiakalbį į savo laboratoriją ir sukūrė jam krosoverį, kuris pasižymėjo mažesniais iškraipymais nei buvo iš „Altec“, praplėtė žemo dažnio atsaką iki 40 Hz, padidino aukšto dažnio atsaką iki 15 kHz ir pastebimai sulygino 2-4 kHz maksimumą, dėl kurio buvo daug kritikos.
„Kolonėlę su “Sherwood” krosoveriu dažninė lauko sąlygomis buvo gana glotni. Brolis pasakė. „pasiimk namo ir patikrink“. Pasiėmiau namo ir pasakiau: “Tai skamba gana padoriai – ne nuostabiai, bet gana padoriai”. Tada jis pasakė: “Žinai, visos studijos aplink mūsų mieste turi 604-E, jos turi problemų, nes kolonėlės neatitinka namų sistemoms. Kodėl mums nepagaminus kelių tokių, nenuvežus į studijas, pakeitus krosoverius ir nepažiūrėti, ką jie mano. Aš taip ir padariau ir studijos pradėjo tai naudoti.”
Pavadintas „Mastering Lab“ krosoveriu, pasiūlymas buvo greitai ir noriai priimtas daugelyje įrašų studijų, nes 604 priartino prie namų kolonėlių, išlaikydamas pageidaujamas 604 savybes. Be to, pora ML krosoverių kainavo mažiau nei nauja monitorių pora.
Broliai Saksai savo krosoverį gamino maždaug metus, o po to projektą nusprendė parduoti. Veikla kėlė daugiau rūpesčių, nei buvo verta, problemų buvo studijose, kur buvo garsiakalbių ir patalpų problemų. Tokių problemų „Mastering Lab“ krosoveris negalėjo išspręsti, todėl šių studijų savininkai iš nežinojimo (tuo metu akustinis dizainas nebuvo plačiai suprantamas) skambindavo Dagui Saksui ir skųsdavosi, kad jo krosoveris neveikia. D. Saksas vykdavo į studiją, kad padėtų ir kad atstatytų savo reputaciją.
“Jei tai būtų kažkas, ką išsiųstumėte ir daugiau niekada apie juos negirdėtumėte ir imtumėte tokį mokestį, kokį ketinate imti, tai būtų nuostabu. Tačiau vietoj to pradedate užsiimti akustiniu dizainu ir patalpų tvarkymu, o tai nebuvo sritis, kuriai nei aš, nei mano brolis norėjome skirti laiko. Be to, tai trukdė mano pagrindiniam verslui – „Mastering Lab“ ir mes norėjome pasitraukti.”
1971 m. „Altec“ pirmą kartą buvo pasiūlyta parduoti „ML“ krosoverio konstrukciją. Johnas Eargle, tuo metu vadovavęs „Altec“ profesionalų skyriui (vėliau – „JBL“), labai norėjo įsigyti krosoverį, kad modelis 604 būtų konkurencingas JBL 4300, tačiau aukštesni „Altec“ vadovai atmetė pasiūlymą, sakydami J. Eargle, kad “ML schema neatitiko visko, ką jie manė, kad turėtų. Jie nemanė, kad krosoveris iš esmės geresnis už jų pačių ir nemanė, kad tai būtų reikšmingas veiksnys”.
Kitas pasiūlymas atėjo iš „Audiotechniques“ iš Stamfordo, Konektikuto valstijoje. „Audiotechniques“ buvo jauna studijos projektavimo, pardavimo ir konsultavimo įmonė, puikiai tinkanti spręsti tokias problemas, kurių bandė atsikratyti broliai Saksai. Sandoris buvo sudarytas kaip licencijavimo susitarimas, pagal kurį „Audiotechniques“ mokėjo autorinį atlyginimą už kiekvieną parduotą krosoverį.
Be to, ML krosoveris buvo siūlomas kaip papildoma įranga, „Audiotechniques“ įtraukė jį į savo Raudonosios serijos „Big Red“ ir „Super Red“ monitorių standartinę komplektaciją. „Big Red“ monitoriuje 604-E2 buvo įmontuotas į 6 kubinių pėdų „Capital Records” suprojektuotą korpusą. Monitorių su ML krosoveriu atsakas buvo nuo 40 Hz iki 17 kHz, +2 dB. Nors efektyvumas buvo toks pat kaip standartinio 604, maksimalus garso slėgio lygis buvo maždaug 4 dB didesnis dėl padidėjusios 604-E2 galios. Specialiai „Audiotechniques“ užsakymu „Altec“ gamino E2 modelį, kur panaudotos itin tvirtos garsiakalbių medžiagos dviguvai didesnei galiai pasiekti. „Super Red“ buvo 12 kubinių pėdų „Sax brothers“ korpuse, kur be 604-E2 buvo 15 colių papildomas žemų dažnių garsiakalbis darbui nuo 100 Hz. „Super Red“ dažninės charakteristikos atkartojo „Big Red“ dažnines charakteristikas, tačiau dėl papildomo garsiakalbio jis turėjo didesnę galią ir pasižymėjo geresnėmis žemų dažnių charakteristikomis.
„Mastering Lab“ krosoveriai ir „Red“ serijos monitoriai buvo gerai sutikti studijų pramonėje ir, be abejo, suteikė „Altec“ tam tikrų nepatogumų. Pardavimai išaugo tiek, kad 1975 m. „Audiotechniques“ turėjo įsteigti dukterinę įmonę „Audio Marketing Ltd.”, kuri rūpinosi gamybos, rinkodaros ir kt. užduotimis, ypač susijusiomis su šiomis prekėmis. Vėlgi tenka apgailestauti, kad išsamių pardavimo duomenų nėra, tačiau. Audiotechniques nurodo, kad 1971-1981 m., t. y. gamybos metais, buvo parduota 1000 porų ML krosoverių, 500-600 porų „Big Reds“ ir 60-70 porų „Super Reds“.
JBL tikriausiai ne itin mėgo Dagą Saxą ir „Audio-techniques“. Įdiegus ML krosoverį, daugelis studijų nerado reikalo pereiti prie JBL, nes tam nebuvo jokio pranašumo, ir džiaugėsi bei jautė palengvėjimą, galėdami pasilikti prie savo senojo draugo 604. (Nepaisant to, JBL klestėjo, nes nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio vidurio labai išaugo studijų pramonė).