Apie filmą „Maiklas“ ir Forum Cinema garsą.
Eiti pažiūrėti “Maiklas” paskatino FB Audiofilų grupėje perskaitytas postas –
“Rekomenduočiau kino salėje pamatyti šį filmą, itin kikybiškai pastatytas ir kas svarbiausia absoliutus garsas, tokio niekur neišgirsit jokioj savo sistemoj“.
Filmas labai patiko. Sunku buvo patikėti, kad matome šokantį ne Maiklą Džeksoną, o jo sūnėną. Piktąjį tėvą taip pat puikiai suvaidino vyriausiojo iš „Jackson Five“ brolių sūnus, bet… tai vaidybinis, o ne dokumentinis filmas.
Šeštadienio vakarą Forum Cinema salė buvo pilna žiūrovų. Sėdėjome 9-os eilės viduryje – palanki vieta garsui įvertinti ir įrašyti.
Apie garsą plačiau.
Neabejoju, kad „Maiklas“ filmo „Dolby Cinema“ garso takelis kokybiškas, bet salėje girdėjau stipriai paryškintus super-žemuosius. Akivaizdu, kad jie buvo iš subvuferių, garso slopinimas buvo prastas ir bosinės gitaros bei būgnų garsas buvo mažai panašus į koncertinį.
Ar kino teatruose būna garsas, kokį norime klausyti namie?
Sovietų laikų pabaigoje ir nepriklausomybės pradžioje didžiuosiuose mūsų kino teatruose garsas būdavo iš didelių KINAP 30A-15 arba 30A-20 kolonėlių su ruporais. Galima sakyti, kad klausydavome į Altec VOTT arba Klangfilm panašų garsą, kokio dažnai dairosi patyrę audiofilai. Muzikinių filmų būdavo mažai, bet amerikoniškų „Džiaze tik merginos“ ir „Muzikos garsai“ filmų garsas buvo panašus į tikrą. Šiais laikais kinas su daugiakanaliu garsu efektams gauti, bet konkrečioje salėje už garsą atsakingi aparatūrą suderinę specialistai. Man patiko vaizdo-garso sintezė Las-Vegaso IMAX teatre, geras garso balansas buvo Berlyno buitinės aparatūros parodoje IFA (2011), kai didžiulius plazminius ekranus demonstravo Panasonic specialioje salėje. Namų kinas taip pat yra priemonė pilnaverčiam šiuolaikiniam kinui žiūrėti, o Forum Cinema garsas priminė Robi Viljamso koncertą, iš kurio išėjome jam nepasibaigus.
Ar kino garsas tinka stereo muzikai klausyti?
Kine garsas yra vaizdo „papildinys“, o ne priemonė muzikos įrašams atkurti. Kino efektams įgarsinti kolonėlės būna ant salės sienų ir gale, naudojami subvuferiai ir kilovatiniai stiprintuvai garso smūgiams į žiūrovo krūtinę generuoti. Ryškiausia būtų patirtis Holivude, kur buvome įsodinti į vagonėlį, pririšti ir atiduoti „dinozaurams sudraskyti“. Stereo garsui atkurti reikalinga glotni dažninė, geras slopinimas, maži iškraipymai, mikro ir makro-dinamika. Visiškai skirtingi dalykai!
Kodėl koncertuose ir kine garsas kurtinantis su paryškintais žemaisiais?
Žemi dažniai demonstruoja jėgą, žmones jaudina į krūtinę mušantys žemieji, jie perka bumsinčias S90, subvuferius arba kolonėles pastato kambario kampuose žemiems pastiprinti. Ne mažiau svarbi šiuolaikinė komercija; salėje iš abiejų pusių ir priekyje sėdėjo žiūrovai su spragintų kukurūzų pakais rankose, tvyrojo pigios valgyklos kvapas, o po filmo ant grindų buvo šiukšlynas. Iki sekančio seanso darbščios valytojos salę išvalys, bet ir jos yra šiuolaikinio kino biznio dalis. LT kino teatrai renkasi komerciją, o aš kažkelintą kartą užsidėsiu Sony DVD diskelį pasidžiaugti Joe Cocker – Fire It Up koncertu ir garso kokybe.
~~~~~~~~~~~~~~
Kelis „Maiklas“ filmo epizodus sudėjau į filmuką. Reikėtų klausyti kolonėlėmis su dažnine nuo 30 Hz arba ausinėmis. Tokių priemonių neturintiems, paruošiau Maiklo Džeksono „Beat It“ kūrinio iš Forum Cinema ir iš Thriller albumo spektro charakteristikas. Apatinėje diagramoje matyti, kad Forum Cinema salėje 30 Hz zona buvo +11 dB (3,5 kartų), o 20 Hz +18 dB (8 kartus) pagarsinta, o viršutinėje diagramoje Thriller albumo garsas iš AGILA kolonėlių su atkūrimu nuo 20 Hz @0 dB. Kino salėje ir kambaryje naudojau tą patį skaitmeninį stereo magnetofoną WAV failams įrašyti.