Muzika-įrašas-atkūrimas

Audiofilas Forums Akustikos inžinerija Muzika ir atkūrimas Muzika-įrašas-atkūrimas

Viewing 8 posts - 21 through 28 (of 28 total)
  • Author
    Posts
  • #7720
    Belas
    Keymaster

      Muzika ir muzakas.

      Pradėsiu nuo Muzikos.
      Skaičiau straipsnį, kuriame tyrinėtas muzikos atsiradimo fenomenas. Pasirodo, žemdirbystės pradžioje kauptukais laukuose dirbantiems padėdavo muzikantas. Fiziškai silpnesnis grodavo, tada sunkiai dirbančius pagaudavo ritmiški garsai, žmonės daugiau padarydavo, mažiau pavargdavo.
      Muzika yra galinga visuomeninė priemonė. Prisimenu laiką, kai Džimas Morisonas su The Doors mobilizavo visuomenę protestuoti prieš karą Vietname. Arba jaunatviškas šėlsmas meilės paieškose – Alabama Song, ką visi patyrėme. Žavėjo The Who – Tommy pirmoji roko opera, Džimio Hendrikso gitarinės improvizacijos, The Hair muzikinis politikavimas, Vudstoko roko festivalis, Pink Floyd intelektualusis rokas su The Wall politika. Muzika neatskiriama nuo gimimo, svarbi įsimylėjus, dirbant, ilsintis, kovojant, mirštant

      Kviečiu 3 minutes pajusti Meilę per Muziką. Esu gavęs tokią dovaną, todėl epizodą peržiūrėjau kelis kartus.

      • This reply was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
      #7724
      Belas
      Keymaster

        Apie dabartį ir muzaką.

        Kažkada buvau užkliuvęs už elektroninės. Žano Mišelio Žaro, Riko Veikmano, Vangelio negirdėti garsai ir laisvesnės kompozicijos gundė, bet neilgai. Matyt smegenys signalizavo, kad nėra tikrų muzikos instrumentų, kad tai konservai.
        Ruošdamas apžvalgą apie muzikos įrašų studijas pasižvalgiau į muzikos raidą.
        Ano amžiaus pradžioje populiariausia buvo simfonija, vėliau country, džiazas, rhythm and blues, rokenrolas, soul, pop rokas, disco. Muzika buvo grojama instrumentais, kuriama pagal tam tikras taisykles, buvo galima įvertinti grojančius, kuriančius ir pačius klausytojus. Į įrašų studijas atėjus skaitmeniniams įrenginiams, nuo 1980-ųjų įsiveržė kitokia populiarioji; techno-pop keitė, house, įsitvirtino hip-hop, electro, techno, punk su visokiais drum and bass arba UK garage.

        Muzika mums reiškia garsą iš muzikos instrumentų, partitūras, improvizaciją. Taip pat reiškia mokslus baigusius kompozitorius ir koncertus. Nuo 1980-ųjų šiuolaikinė populiarioji elektroninė atsiranda namų studijose, nes sukurti galima mažai vietos užimančiais MIDI instrumentais ir kompiuterinėmis programomis. Kūrėjui nebereikalingas muzikos disciplinų išmanymas, nebereikia mokėti groti, suderinti instrumentą. Kompiuterinis muzikantas gali neturėti išlavintos klausos, nesugebėti atskirti obojaus nuo klarneto. Jis negalėtų koncertuoti arba gitara prie laužo pagroti ką neseniai prie kompiuterio sukūręs. Tas šiuolaikinis yra technikas, PĮ inžinierius, bet ne muzikantas. Negalime žinoti kaip turi skambėti sintetiniai garsai, todėl elektroninei muzikai labai geros atkūrimo aparatūros nereikia. Man tai svarbu.

        Elektroninių garsų kūryba yra meno rūšis, žinome puikių kūrinių, bet didžiosios dalies “privalomųjų muzikos rekvizitų” šiuolaikinėje elektroninėje nebėra. Štai kodėl šį meną vadinti Muzika man darėsi sunku.
        Kartą atsibudęs pagalvojau, kad šiuolaikinei elektroninei reikėtų tikslesnio pavadinimo. Galbūt “Mūzas” būtų jaunatviškai aštrus lietuviškas žodis? FB grupėje pasidalinau rūpesčiu ir sulaukiau Audriaus Šulco pasiūlymo neišradinėti. Bičiulis parašė – bereikšmei foninei muzikai įvardinti JAV yra įsigalėjęs terminas “muzakas” ir pateikė nuorodą. Gyvenimas juda pirmyn, jūsų proanūkiai klausys garsų iš besielių mašinų, o aš pasilieku su Muzika.Šarmankė                             Muzika iš kompiuterio yra elektroninė šarmankė.
        Parašyti paskatino FB grupėje paviešintas bičiulio apsilankymas įrašų studijoje ir ką subrendęs vyras ten nuveikęs. Ausinėse gyvenančiam jaunimui tai muzika, bet man – muzakas. Nusiraminęs einu prie kavos puodelio. Ir jus kviečiu.

        • This reply was modified 1 year, 9 months ago by Belas.
        #8765
        Rimas
        Participant

          Laba diena, ar galima būtų Lietuvos bažnyčiose suorganizuoti tam tikros muzikos (New Age) įrašų projektą per aukštos klasės aparatūra. Kaip Jūs manote apie tokią idėją?

          #8766
          Belas
          Keymaster

            Priminėte, kai po Audiogourmet-2015 parodos sekančią parodą norėjau pasiūlyti praplėsti, surengiant muzikos klausymą šv. Kotrynos bažnyčioje. Kviestinei publikai norėjau suteikti progą paklausyti mano GAS, per kurią skambėtų Beatričė Grincevičiūtė, kažkuri M. Čiurlionio simfoninė poema, o taip pat šiuolaikiniai įrašai. Susiradau už koncertus atsakingą darbuotoją, buvome susitikę, sulaukiau sutikimo priimti, bet neliko progos idėją aptarti su Audiogourmet organizatoriumi M. J…
            Gyvos muzikos esu klausęs Anykščių bažnyčioje, kai koncertuoti buvo atvykęs Povilas Syrrist-Gelgota (altas-vokalas). Muzika gerai skambėjo Nidos bažnyčioje (Šarūnas Meškys – Remembrances from Montmartre). Čia trumpas filmukas iš susitikimo ir kelionės į Nidą.
            Jei muzika iš įrašų, siūlyčiau naudoti didelio jautrio ruporines AS. Tokios turi geresnę sklaidą, mažesni garso atspindžiai duotų geresnę garso raišką ir mažesnius iškraipymus.

            Jūsų, Rimai, mintis pasirodė panaši. Jei aukštos klasės aparatūrą turite, jei komercinė sėkmė nereikalinga arba jei turite planų surinkti klausytojų, apie idėją siūlau pasišnekėti su atsakingais už kultūrinę veiklą bažnyčiose atstovais.

            • This reply was modified 2 years, 1 month ago by Belas.
            #10015
            Belas
            Keymaster

              Pirmajame “Muzika-įrašas-atkūrimas” poste parašiau apie tai, kad muzika neatkuriama. Net neįrašoma ir neišsaugojama. Dėžutėje muzikos neuždarysi. Skirtingai nuo vaizdo, muzika nesustabdoma. Taigi, ji yra dabar, buvo praeityje arba išlikusi atmintyje. Dabartis yra ta riba, kur muzikos nebelieka – nuskambėjus natai, akordui dar girdime aidą, bet tai paskutinis muzikos šešėlis ir sugrįžtame į tylą…
              Susitikime prie MIDAS A240X toks mano vertinimas iššaukė smagią diskusiją. Po renginio filosofas Audrius Šulcas parašė šiltų žodžių ir užbaigė:
              Per pertrauką filosofavom, kad garso negalima sugauti į dėžutę, kaip pabezdėto oro. Aš argumentavau, kad garsas yra sugaunamas jau nuo Edisono laikų ir tai puikiai įrodo kolonėlės Midas A240X.
              Keli papildomi sakiniai.

              Kuo vaizdas skiriasi nuo garso fiksavimo/išsaugojimo prasme?
              Vaizdas yra stacionarus, o garsas yra neatsiejamas nuo laiko, kintantis, pasibaigiantis.
              Padėkite ant stalo 3 plytas ir patekėjus saulei galėsite iš visų pusių jas apžiūrėti, nupiešti, nufotografuoti, padovanoti. Jums nematant plytas galima sukeisti vietomis ir to nepastebėsime – mums vaizdas išliks nepakitęs. Vaizdui matyti reikalinga šviesa, šviesa yra bangos, tačiau daiktai nepasikeis spinduliavimą išjungus. Tamsoje nieko nebematysime, bet naktinio matymo prietaisas parodys, kad plytos tos pačios ir ant to paties stalo. Naktinis drugelis plytas matys, o jums reikės palaukti saulės ir galėsite imtis tolesnio plytos tyrinėjimo…
              Su garsu kitaip.
              Garsas pats savyje yra bangos. Bangų nesustabdysi ir neužkonservuosi. Girdime, kad lakštingalos trelė sudaryta ir trumpų garsiukų, tie garsiukai mums atrodo vienodi, lyg čirškesys. Čirškesio garsiukai skirtingi, bet Gamta žmogui nedavė jautrio tą skirtumą išgirsti. Garsų nepačiupsime į saują arba pirštu nepagriebsime garsui įlindus į ausį. Galėsime pasidžiaugti kol garso bangos sklinda, pasibaigus dainai sekundę smegenys leis dainą įvertinti, bet patys būsime visiškai kitoje garsų aplinkoje. Arba tyloje. Moksliškai sakome, kad garsas nuo laiko neatskiriamas, yra laiko dimensijoje.
              Gerasis mano darbo vertintojas A. Š. renginyje oponavo dėl tokio garso apibūdinimo ir paminėjo Edisoną.
              Žmogus surado būdą garso bangas pakeisti elektrinio signalo virpesiais. Puikus išradimas, nes elektrinį signalą galime išsaugoti magnetinėje juostoje, plokštelėje, persiųsti laidais, sustabdyti, tyrinėti, redaguoti… Turėdami tokį įrankį sužinojome, kad lakštingalos ar lazdelių smūgiai į būgną yra iš garsinių impulsų sudaryta garsų seka. Impulsai garsų sekoje nevienoti, garsai persikloja su aplinkos arba kitais muzikos garsais. Muzikos ar gamtos garsus galima įrašyti, o mes mėgstame čiauškėti, kad užsidėję diskelį klausome  muziką. Ta “muzika” ne iš muzikanto dūdelės, ne dainininko, o garsiakalbių membranų skleidžiamas garsas. Tiesiog garsas, bet ne Muzika.
              Inžinieriai išmoko garsą įrašyti, o GAS konstruktoriams kartais pavyksta signalą taip sudėlioti, kad klausytojas patikėtų. Buvo atvejis, kai į NIDA perklausą atėjęs pasakė – “pirštu galiu pataikyti dainininkei į burną!”; dainininkės kambaryje nebuvo, bet mudu pagavome jos sceninį šešėlį…

              1. Muzika ir garso atkūrimo sistemos yra skirtingi dalykai.
              2. Kokybiškas muzikos atkūrimas prasideda nuo įrašo.
              3. GAS paskirtis yra atkurti bet kokį įrašą.
              Ar tai pasaulis_Tie kas klauso_Audiofilų ir Audiofilas

              • This reply was modified 6 months, 1 week ago by Belas.
              #10083
              Belas
              Keymaster

                Populiaru šnekėti apie garso aparatų muzikalumą. Aparatūros muzikalumo nesuprantu ir apie tai keli mano sakiniai.

                Muzikalumas yra meninė sąvoka nevykusiai aparatūrai pareklamuoti. Arba tai techninius dalykus neišmanančio melomano jausmingi šūksniai.
                Žiūrint dalykiškai ir nežengiant į inžineriją, kiekvieno gamintojo aparatūros modelių eilutėje geresnius parametrus – platesnę dažninę, mažesnius iškraipymus, geresnę dinamiką turi viršuje stovintys aparatai. Reiškia, kainos ir vertinimo skalėje yra parametrai, bet ne “muzikalumas”. Nesu radęs, kad “muzikalumas” būtų kažkoks kriterijus, pasiekiamas kolonėlių filtrais išderinus dažninę nuo glotnios į kažkokią muzikaliai-banguotą. Būna, kad buitinių AS konstruktoriai naudoja tam tikrą kompromisinį kolonėlių “suderinimą” pirkėjui privilioti, bet tai siekis sutaupyti, ne iki galo užbaigtas projektas, o ne muzikalumas.
                Kalbu apie tai, kad naudojant pigesnius garsiakalbius ir sumažintus AS korpusus, gali būti suformuota kupra aukščiau esantiems žemiems dažniams paryškinti. Profesionalioje aparatūroje tokių dalykų nebūna, ten “muzikalumas” (kokybiškas garso signalo atkūrimas) pasiekiamas moksliniai-inžineriniais būdais.
                Atskirai galima paminėti gamintojus, kurie šneka apie “muzikalias” kolonėles rezonuojančiuose korpusuose. Vienas tokių yra austrų pianinų gamintojas, konstruojantis AS su virpančiomis lentomis. Pirkėją vilioja ne tik muzikalumu, bet ir nepagrįstai didele kolonėlių kaina. Manęs apgauti nepavyko – virpančios kolonėlės skambėjo prastai.

                • This reply was modified 6 months, 1 week ago by Belas.
                #10086
                Darius
                Participant

                  Ne tiek svarbu, kas kokius terminus ar sąvokas vartoja, kiek svarbu, ar moka paaiškinti plačiau, ką turi galvoje. Kai aš sakau, kad “girdžiu daugiau muzikos”, turiu galvoje skambesio scenos gylį, erdvės mąstą, skambesio niuansus ar kitaip “šešėlius”. Tai yra labai reikšmingi dalykai, nes atskaitos taškas yra gyvas garsas, kuomet mes girdimi atlikėjus skirtingose scenos vietose ir grojančius gyvais instrumentais. Todėl visi melomanai turėtų vaikščioti į geros natuūralios akustikos koncertus. Kuo artimiau atkurtas garsas skamba kaip gyvas, tuo geriau, tai ir yra tikrasis atskaitos taškas. Čia net ne mano nuomonė, o garsiojo Hiroyasu Kondo. O skambesio scenos gyliui išmatuoti, aparatai net neegzistuoja. Galimas daiktas, kad kažkoks išmatuotas parametras koreliuotų su scenos gyliu, bet koreliacija neįrodo priežastinio ryšio. Arba kitas pavyzdys – skirtingų laidininkų skambesys. Aš tiksliai girdžiu vario, sidabro, sidabruoto vario ir kitų laidininkų specifinį skambesį, nors nėra aparatų matuojančių tuos skambesio skirtumus. Visi techniškai išprusę žmonės žino, kad laidininkų laidumas skiriasi, bet jis niekaip nekoreliuoja su skambesiu. Kad įnešti dar daugiau sumaišties pasakysiu, kad aš nenaudoju nei vario, nei sidabro, nei sidabruoto vario, nes šie laidininkai man neskamba taip gerai, kaip mano atrasti, kurių, žinoma, čia neatskleisiu:). Pasakysiu dar griežčiau. Tie kas negirdi skirtingų laidininkų skambesio, arba iš skirtingų laidininkų pagamintų detalių skambesio, neverta net užsiimti aparatų konstravimu, nes gausis, kaip pas visus gamintojus. Žinau, kad šiuo savo pasisakymu galiu supykdyti ne vieną, bet kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę.

                  Taigi daug nesiplečiant pasakysiu, kad būtų labai paprasta, jeigu viską būtų įmanoma išmatuoti. Gal ir ateis toks laikas, bet man nesugebėjimas viską išmatuoti netrukdo gyventi, mėgautis muzika ir konstruoti. Kaip ir netrukdo gyventi beribė Visata su >10^20 žvaigždžių. Aš pasitikiu savo ausimis, savo muzikiniu išsilavinimu ir neturiu laiko verstis per galvą ir viską pagrįsti matavimais, nes turiu ir kitą hobį. Žinoma, visada išmatuoju dažnines ar kitas išmatuojamas charakteristikas, bet labiau vedamas smalsumo ir dėl to, kad sugebu, bet vėlgi, jos tik dalinai koreliuoja su geru skambesiu ir nieko neįrodo – tuo įsitikinau daug kartų.
                  Darius

                  • This reply was modified 6 months, 1 week ago by Belas.
                  #10090
                  Belas
                  Keymaster

                    Labas vakaras, Dariau.

                    Šį resursą sukūriau norintiems suprasti kokybiško garso atkūrimo sistemų pagrindus. Yra daugybė literatūros, bet lietuviškai geros nesu matęs. Ta angliškai parašyta gali būti sunkiai prieinama ir suprantama net pažengusiam GAS konstruktoriui. Audiofilas.com yra vieta skaityti, pasidalinti, paklausti suprantama kalba. Sakyčiau, toks elektroninis tezauras, kurį galime plėsti, dalintis, kažką išsisaugoti.
                    Jei vienu sakiniu, tai noriu, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau aukščiausio lygio GAS.
                    Jūs, bičiuli Dariau, atėjote čia antrą kartą su vėl man nesuprantama filosofija apie laidininkų skambesį ir gero atkūrimo garso siūlote ieškoti ne knygose, o klausant koncertų. Vėl parašėte, kad savo patirties neatskleisite, todėl tai  panašu į 2021-ais čia parašytus gundymus, į ezoteriką, audio-šamanizmą. Aną kartą skyriau atskirą forumą – Diskutuoja fizikai, bet diskusija baigėsi niekuo. Nenorėčiau dar kartą, todėl siūlau savo matymus ir pamąstymus surašyti knygoje. Vieną egzempliorių atsiųskite perskaityti ir tada pasitarsime ką mūsų skaitytojams būtų verta pateikti. Šį kartą informuoju, kad iki to laiko liksime prie laiko patikrintų vadovėlių, prie klasikinio mokslo apie GAS. Jūsų laiškų viešinimui aš nepritarsiu.

                    Nuotraukoje keli ryškiausi vadovėliai iš mano bibliotekos:Techninė literatūra apie AS

                    High-Quality Horn Loudspeaker Systems (B. Kolbrek ir T. Dunker) – išsami didelio jautrio garso sistemų apžvalga,  ruporų ir kompresinių garsiakalbių darbo aprašymas, gausūs techninės literatūros sąrašai.
                    Loudspeakers For Music Recording And Reproduction (P. Newell ir K. Holland). Įrašų studijų įrengimo specialistas su mokslininku paaiškina ko reikia kokybiškam garsui gauti, pateikia gausius literatūros sąrašus. Išėjęs antras knygos leidimas, mačiau galima nusipirkti Pigu.lt
                    Testing Loudspeakers by Joseph D‘Appolito – garsiakalbių, o taip pat AS įvairių tipų korpusuose analizė.
                    Loudspeaker Design Cookbook by V. Dickason. Išsamus vadovėlis apie akustiką, garsiakalbius, apie tai kaip suprojektuoti ir pasigaminti kolonėles.

                    Visiems čia būnantiems ir fizikui Dariui siunčiu linksmų merginų iš Osakos šokį.Šokis 1

                     

                    • This reply was modified 6 months, 1 week ago by Belas.
                  Viewing 8 posts - 21 through 28 (of 28 total)
                  • You must be logged in to reply to this topic.