Manau, suprantu jūsų mintį apie albumų kolekcijos verte.
Pabandysiu paaiškinti savo požiūrį.
Kai prieš keletą metu atnaujinau domėjimąsi muzika ir audio aparatūra, jau tada buvo aišku, kad skaitmeninis formatas ir streaminimas nenumaldomai veržiasi i mūsų gyvenimus ir nepavyks jų išvengti (bet ar reikia?). Tada galvojau: kaip dabar bus, anksčiau būdavo malonu paimti plokštelę arba CD i rankas, pavartyti, paskaityti, pačiupinėti, o dabar tiesiog paleidi failą plejeryje ir matai ekrane techninę info ir geriausiu atveju albumo paveiksliuką. Leidau įvykiams vystytis savo eiga, tik nusiteikiau dėl vieno dalyko: turėsiu tris šaltinius – CD, LP ir skaitmeną (čia skaitmena aš vadinu apibendrintai viską – streaminimą ir iš savo serverio ir iš public servisų ir tinklo grotuvus, transportus, DAC’us ir t.t.).
Vėliau supratau, kad man svarbiausia yra turinys (tai yra tai, kokias emocijas man sukelia kūrinys/daina) ir garso kokybė, o ne laikmena, kurioje jis įrašytas (CD, LP, HDD ar Cloud’e). Juk koks skirtumas ar klausysi CD ar to paties atlikėjo FLAC’a, kuris bitas i bitą identiškas CD, jeigu garso kokybe tokia pati?
Tie patys Pink Floyd, Miles Davis ar The Beatles – kas trukdo mėgautis jais (pilnais albumais, visa diskografija) per, tarkim, Tidal?
Roon ir Tidal neturi kolekcinės vertes, tačiau tai yra labai patogus dalykas: gali matyti atlikėjo ir albumo istoriją, dainos žodžius, greitai surasti reikiamą kurinį, atlikėją ir t.t.
“The Best of…” arba playlist’ai yra hedonizmo išraiška – aš noriu geriausių kurinių čia ir dabar. Tačiau tai nereiškia, kad aš savo kolekcijoje neturiu tu atlikėjų pilnų albumų ir jų neklausau. Dažniausiai turiu, kai kuriuos ne tik elektroninėje formoje, bet CD/LP.
Sutinku, kad albumų rinkinys papasakoja apie atlikėją ir jo laikmetį. Aš taip ir darau: paėmęs visą atlikėjo diskografiją (būtinai chronologine albumu išleidimo tvarka) sudedu i viena didelį playlistą ir klausau nuo pradžių iki galo. Taip neseniai perklausiau Malcolm McLaren (nes mano buvo įdomi jo asmenybė, norėjau pažinti labiau), dabar šitaip “einu” per Supertramp. Klausau neskubėdamas, mėgaudamasis (ir turiniu ir kokybe). Man asmeniškai tai yra didesne verte, nei kaupti lentynose CD ar LP (nekalbu apie perpardavimo vertę, tuo neužsiimu).
Man CD ar LP klausymas yra tarsi mini gurmaniška šventė (kaip ėjimas i restoraną suvalgyti mėgstamą steiką). Pvz., savaitgalį, kai yra laiko, užsidedu savo mėgstamus CD ar plokšteles, dažnai ir tas, kurios dešimtis kartu perklausytos skaitmenos pavidalu.