kas trukdo mėgautis jais (pilnais albumais, visa diskografija) per, tarkim, Tidal?
Netrukdo gal ir niekas, tačiau yra tam tikrų priežasčių, kodėl CD yra objektyviai geriau. Visų pirma, tai jau paminėtas popierinės albumo dalies pavartymas – manau tai yra proceso dalis – yra albumų, kurių viršeliai padaryti išties stengiantis, būna kai kada dar ir koks nors tekstas paskaitymui (liner notes) – failai to nelabai gali suteikti. Na galima susirasti internete skenus (jei juos kas nors padarė), tačiau tai papildomas vargas ir nelabai pakeičia galimybės palaikyti tikrą daiktą rankose.
Juk koks skirtumas ar klausysi CD ar to paties atlikėjo FLAC’a, kuris bitas i bitą identiškas CD, jeigu garso kokybe tokia pati?
Tačiau servisai (bent kiek žinau) tesiūlo vieną variantą to pačio albumo, o kiekvienas senesnis, žymesnis albumas paprastai turi ne vieną skirtingai skambantį variantą – pirmus leidimus kurie dažnai ne iš tų pat šaltinių skaitmeninti, bei įvairius remasteringus, kurie taip pat nėra lygūs vienas kitam – vieni geriau pavykę, kiti daug kieno nuomone tik pablogėjimas. Perkant CD, galima (jei yra noro ir laiko) pasiskaityti ir išsirinkti tą geriausią, ar jei albumas labai patinka, net įsigyti kelis skirtingus leidimus ir pačiam nuspresti kuris geriausiai skamba. Ir tie skirtumai dažnai būna pakankamai dideli, kad ir ant labai nebrangios aparatūros girdisi. Aišku jei tiesiog norisi muzikos kaip fono, tai failai gal ir išties racionalesnis variantas – susiprogramuoji kelioms valandoms į priekį grojaraštį ir kiek reikia nepertraukiamai groja.
Dar apie Bitlus – tas pats White Album (Deluxe Edition) yra Tidal’e masters kokybės (MQA)
Aukštesnė įrašo rezoliucija dar negarantuoja, kad tai geriausiai skambantis jo variantas.
Man CD ar LP klausymas yra tarsi mini gurmaniška šventė (kaip ėjimas i restoraną suvalgyti mėgstamą steiką). Pvz., savaitgalį, kai yra laiko, užsidedu savo mėgstamus CD ar plokšteles, dažnai ir tas, kurios dešimtis kartu perklausytos skaitmenos pavidalu.
Suprantama. Jei tarkim darbo vietoje klausyti muzikos galimybė yra, streaming dėl suprantamų priežasčių ten patogiausias variantas, tuo tarpu klausant namų sąlygomis viskas paprasčiau, kolekcija (jei ji yra) po ranka. Kadangi muzikos klausausi tik namie, tai galima sakyti steiką sau leidžiu valgyti kiekvieną kartą. Pats nenaudoju streaming’o, nes man nėra jam poreikio, pilnaverčiam klausymui užsidedu fizinius formatus, o naujos muzikos paieškoms pasitarnauja youtube, kur garso kokybė nėra gera, bet užtat yra begalė įvairiausios muzikos kurią galima pabandymui paklausyti, ir jei atrodo verta vietos fonotekoje, ir įsigyti kokybiškame variante.