Iki maždaug 1975-ųjų TSRS populiariausi buvo Rygos “Akord” patefonai su pjezokeramine galvute. Akščiausios klasės Akords-001 pasirodė 1972 m., kuriame pirmą kartą buvo panaudota magnetoelektrinė galvutė ГЗУМ-73С. Vėliau Rygoje buvo sukonstruotos ГЗМ-105 magnetinės galvutės, bet nei vienas sovietinis patefonas lygiuotis prie vakarietiškų negalėjo. Asmeniškai pažinojau Rygos REMR gamyklos konstruktorius ir žinau kaip magnetinės galvutės buvo konstruojamos. Tiksliau – buvo kopijuojamos nuo vakarietiškų galvučių.
Iki maždaug 1965-ųjų metų pjezokeraminės galvutės buvo plačiai naudojamos ir Vakaruose. Tame skaičiuje studijiniuose EMT patefonuose. Adatėlė būdavo iš korundo (dirbtinio deimanto) arba deimantinė. Signalo lygis toks aukštas, kad patefoną su keramine galvute buvo galima jungti į linijinį stiprintuvo įėjimą. Korekcinių stiprintuvų nereikėjo ir tik vienintelis reikalavimas – reikalinga didelė apkrovimo (stiprintuvo įėjimo) varža.
1960-ųjų Audio žurnale reklamuojasi kanadiečių Sonoton, pardavusi per 10 milijonų keraminių patefonų galvučių. Ten buvo ir naujos stereofoninės 9T galvutės pristatymas.
Pigiausias kelias į vinilą yra patefonas su pjezokeramine galvute – gal audiofilams “keraminis” garsas patiktų labiau už magnetinį ar su judančiomis ritelėmis?
