Albumai lazeriniuose CD išlieka kokybiškiausias šaltinis. Norint jį aplenkti, reiktų iš įrašų studijų gauti mastering failus. Tikriausiai įrašai būtų ant mums nepatogių nešėjų profesionalia aparatūra, todėl master-failų nepanaudotume.
Kažkokio Tidal stryminimo tiekėjo sąrašuose matome hi-res failų, bet Tidal kolekcija sudaryta iš to kas yra parduotuvėse (CD, SACD). Kadangi jokia kopija negali būti geresnė už originalą, stryminto failo kokybė net teoriškai negali būti geresnė už diskelį. 
Tie išbandę stryminimą per aukštos klasės failų grotuvus taip pat teigia, kad CD grotuvas šiuo metu yra geriausias muzikos signalo šaltinis.
Prancūzų failų pardavėjas Qobuz turi geriausios kokybės failus, nes įrašus gauna iš įrašų studijų. Čia kitos problemos – Qobuz įrašų biblioteka nedidelė, o Lietuvai paslaugų jie neteikia.
Dėl šiuolaikinio interneto ypatumų (dėl duomenų perdavimo nedideliais paketais), net geriausi stryminti failai šiuo metu yra prastesni už muziką iš CD. Arba reikėtų naudoti dedicated (išskirtinę) ryšio liniją.
Atsiradus 5G ryšiui, per sekundę gausime filmą, o muzikiniam hi-res kūriniui iš kažkokio Qobuz užteks milisekundžių. Tada plokštelės ir CD liks geriausi seniau įrašytos muzikos šaltiniai, o naujesniais laikais įrašytos muzikos hi-res stryminti failai kokybe aplenks laserinius diskelius.
Keli žodžiai apie paminėtą dedicated ryšį.
Į Lietuvą atvykus popiežiui Pauliui-II, Kauno merijoje buvo organizuotas pres-centras. Tada dirbau DHL ir nufilmavau ką 1993-iaisiais pamačiau.
Žemiau nuotrauka iš filmuko, kur kairėje matome satelitinio ryšio įrangą. Paminėsiu, kad išsilaisvinimo pradžioje su Norvegija turėjome stacionarų ryšį per satelitinę “lėkštę” ant Kauno Politechnikos instituto stogo.
Jei iš Tidal galėtume gauti muzikinius failus ne per muzikai nepritaikytą internetą, bet per kažkokį satelitą ar optinę liniją, tada išvengtume degradacijų (failų perdavimo džiterio) ir galėtume tikėti, kad stryminti hi-res FLAC failai yra neprastesni už CDA iš diskelio arba WAV iš kompiuterio.
