- This topic has 4 replies, 1 voice, and was last updated January 4, 2024 at 13:17 by
.
-
Posts
-
Temoje apie kolekcionavimą diskutavome apie failų stryminimą. Naujovė įsitvirtino ir man tai patinka. Kolekcionavimo ten nebelieka, užtai plačiai atsiveria visa muzika. Visiems svarbi garso kokybė, todėl nusprendžiau pradėti diskusiją kuris formatas yra geresnis.
Muzikos klausymo iš failų kelias žymiai ilgesnis negu tiesiai iš albumo (signalo kelio schema čia). Nesvarbu, kad FLAC kokybės nesugadina, bet daugiau įrenginių ir ilgas interneto kelias tik idealiu stryminimo atveju nei kiek nesugadins signalo. Situacija čia aritmetiškai paprasta – garso kokybė iš failų negali būti geresnė, gali būti tokia pati kaip iš CD, bet tikėtina, kad kažkiek bus prastesnė. Čia ir apie tai, kad kopija negali būti geresnė už originalą. Nebent kažkokie paslaugų tiekėjai įrodytų, kad fonoteką sudaro ne iš albumų, o iš studijinių “matricų”. ?
Aš failų neklausau. Pas mane buvo atsivežę failų grotuvų, pats esu juos tyrinėjęs, bet patirtis menka. Parašysiu apie tai, ką įdomesnio esu skaitęs platybėse.
FB grupėje kur būriuojasi brangią aparatūrą turintys muzikos mylėtojai, vienas jų parašė kaip pas jį skamba failai ir CD. Ten dalyviai paklausė tiesiai – CD ar strymintasgarsas geresnis? Sulaukėme labiau patyrusių dalyvių komentarų, o įdomiausias buvo Ciprian Țânțăreanu. Vėliau privačiai parašė kokią aparatūrą turi ir kokius strymerius yra išbandęs.
My system now consists of: Wilson Audio Sophia 3 Accuphase DP-560 SACD player Accuphase C-2420 preamp, Accuphase P-7300 power amp, Transparent Audio “Reference” range of cables.
Before coming to DP-560 (actually I already ordered DP-750) I listened/owned these streamers:
Oppo Sonica, Blue Sound Node 2 (and Node 2i), Auralic Aries Femto, Aurender A10, Auralic Aries G2, Aurender X100, Aurender N10. The last one, the N10 was by far the best, but still cannot compare it to a good SACD player like the Accuphase DP-560.
The conclusion: Even digitally listening supposed to be reading 010101 data, there are big differences between the streamers and also big gap to CD transports, even it supposed to be a lot more simpler. But it isn’t.
Analogišką nuomonę išsakė Maxime Shigo ir Costin Țîru.
Keli jų sakiniai:
Try for yourself a €1K streamer and then a €5K one. I’m sure you WILL be surprised. I was. On the other hand, a CD transport is, on paper more of a complicated situation than having the simple streaming transport, no moving parts, etc. And still, as Costin Țîru mentioned in another comment here, CD wins hands down. I know, on paper digital is just a row of 0-s and 1-s, but in reality there are a lot of details that needs attention.Kaži kokia jūsų patirtis, ką esate palyginę ?
Muzikos iš internetinių failų FB grupėje Tie, kas klausosi skaitmenos renkasi stryminimo fanai. Grupėje paklausiau apie muzikinių failų iškraipymus, koncentruojantis į failų perdavimą, į laikmenas, bet ne į SAK.
Lyginant su muzikos klausymu iš CD mane glumina didelis internetinis džiteris, įtakojantis SAK darbą. Yra būdų sumažinti džiterio įtaką, bet manęs tai neguodžia – lyginant su muzika iš lazerinių diskelių, stryminimo grandyje atsiranda failų pardavėjų aparatūra, muzikos serveriai, kodavimo į atitinkamus failų formatus kodekai, internetas, tinklo grotuvai… GAS su stryminimu schemoje turėsime nebe vieną (CD grotuvo), bet kelis džiterius ir tai manęs nedžiugina.
Išmatavau savo optinės linijos internetinį džiterį. 3 matavimų rezultatai paveikslėlyje, bet džiteris didelis (1,1 – 2,3 ms) ir tai daugybę kartų daugiau už mano CD.
Albumai lazeriniuose CD išlieka kokybiškiausias šaltinis. Norint jį aplenkti, reiktų iš įrašų studijų gauti mastering failus. Tikriausiai įrašai būtų ant mums nepatogių nešėjų profesionalia aparatūra, todėl master-failų nepanaudotume.
Kažkokio Tidal stryminimo tiekėjo sąrašuose matome hi-res failų, bet Tidal kolekcija sudaryta iš to kas yra parduotuvėse (CD, SACD). Kadangi jokia kopija negali būti geresnė už originalą, stryminto failo kokybė net teoriškai negali būti geresnė už diskelį.
Tie išbandę stryminimą per aukštos klasės failų grotuvus taip pat teigia, kad CD grotuvas šiuo metu yra geriausias muzikos signalo šaltinis.
Prancūzų failų pardavėjas Qobuz turi geriausios kokybės failus, nes įrašus gauna iš įrašų studijų. Čia kitos problemos – Qobuz įrašų biblioteka nedidelė, o Lietuvai paslaugų jie neteikia.Dėl šiuolaikinio interneto ypatumų (dėl duomenų perdavimo nedideliais paketais), net geriausi stryminti failai šiuo metu yra prastesni už muziką iš CD. Arba reikėtų naudoti dedicated (išskirtinę) ryšio liniją.
Atsiradus 5G ryšiui, per sekundę gausime filmą, o muzikiniam hi-res kūriniui iš kažkokio Qobuz užteks milisekundžių. Tada plokštelės ir CD liks geriausi seniau įrašytos muzikos šaltiniai, o naujesniais laikais įrašytos muzikos hi-res stryminti failai kokybe aplenks laserinius diskelius.Keli žodžiai apie paminėtą dedicated ryšį.
Į Lietuvą atvykus popiežiui Pauliui-II, Kauno merijoje buvo organizuotas pres-centras. Tada dirbau DHL ir nufilmavau ką 1993-iaisiais pamačiau.
Žemiau nuotrauka iš filmuko, kur kairėje matome satelitinio ryšio įrangą. Paminėsiu, kad išsilaisvinimo pradžioje su Norvegija turėjome stacionarų ryšį per satelitinę “lėkštę” ant Kauno Politechnikos instituto stogo.
Jei iš Tidal galėtume gauti muzikinius failus ne per muzikai nepritaikytą internetą, bet per kažkokį satelitą ar optinę liniją, tada išvengtume degradacijų (failų perdavimo džiterio) ir galėtume tikėti, kad stryminti hi-res FLAC failai yra neprastesni už CDA iš diskelio arba WAV iš kompiuterio.
Dalyvaudamas FB grupėje Tie, kas klausosi skaitmenos sužinojau kokie rūpesčiai laukia norinčių pasiekti kokybiškiausią internetinės muzikos lygį. Pažengę rekomenduoja įsigyti NAS, naudoti stryminimo valdymo PĮ ROON, tada iš Tidal ar Qobuz pirkti hai-res failus. Dar reikia žiūrėti ar galėsite klausyti MQA failus, ar turite roon-ready įrenginius, gerą SAK…
Galima nusipirkti moderniausią-brangiausią failų grotuvą, bet specialistai pataria taupyti ir rinktis “savadarbę” klausymo aparatūrą iš atskirų modulių. Kokio reikės stalo viskam sudėti nežinoma, bet geriau viską sudėti į spintelę kad nesimatytų įrenginių įvairovė, kabeliai, maitinimo šaltiniai…
Failų grotuvo kompiuteris turi būti optimizuotas geriausiam garsui gauti. Vindousai čia negerai, kompiuteryje neturi būti triukšmaujančių HDD, PSU. Muzikos bibliotekos valdymas nėra paprasta kaip būna albumus sudėjus į lentyną, o PĮ atnaujinimas reikalauja papildomo dėmesio ir laiko…Labiausiai mėgstu muziką iš CD grotuvo. Kompiuterinė muzika yra puikus papildomas šaltinis susipažinti su naujienomis, šiaip paklausyti, bet reikalauja specifinių žinių. Kaip visa kompiuterinė technika stryminimo aparatūra greitai sensta ir reikalauja žymiai daugiau dėmesio negu CD grotuvas. Paminėtoje grupėje taip ir parašiau, kad techninis progresas sukelia įtampą, po darbų ieškome poilsio, džiaugsmo gyvenime. Esame įklimpę į techninį progresą, bet nenoriu, kad mano sielos progresą užterštų “tagai”, o OS’as diktuotų muzikos klausymo sąlygas. Stryminimas man nebus pagrindinis įrašų šaltinis, bet grupės šeimininkui tai pasirodė liguisti skiedalai ir mano dalyvavimas pasibaigė.
Neseniai perskaičiau apie eksperimentą, kai kompiuteris buvo užkraunamas dirbti iš vinilo plokštelės. Galbūt jautresniems audiofilams garsas iš tokio kompiuterio būtų analogiškesnis negu iš CD?
Apie muziką iš CD ir iš FLAC internetinių failų.
Ruošiantis perklausai gavau užsakymą paruošti dalyvių mėgstamos muzikos CD. Gavau failus, kurių vienas buvo EAGLES – Hotel California FLAC. Signalą sulyginus su iš turimo CD, signalai atrodė vienodi, bet pažiūrėjus to paties epizodo spektrus matyti didesnis kalnelių-duobučių diapazonas iš CD. Reiškia, internetu parsisiųstas FLAC garso kokybe objektyviai yra prastesnis. Iš savo CD tą kūrinį konvertavus į FLAC, skirtumo tarp CD ir mano FLAC nebematyti.
Kelios išvados:1. Garsas iš WAV/CDR ir FLAC neturi skirtis, bet pasitikėti internetu gautais muzikos įrašais negalima; nežinome kokius šaltinius naudoja visokie tidalai, kokiais įrenginiais nuskaitomi albumai ir kas nutinka kelyje iki mūsų failų strymerio.2. Klausant skirtumo tikriausiai neišgirstume, tačiau mokslinis-inžinerinis tyrimas leidžia žinoti ką pasirinkti.3. “Audiofilinis” siūlymas – “reikia klausyti” yra nepatikimas, neobjektyvus, rekomendacijų nepatikrinsi, jos gali būti tiesiog melas.
4. Mokslinis tyrimas tikslesnis, leidžia fiksuoti tai, ką sunku arba neįmanoma nustatyti klausant.
- You must be logged in to reply to this topic.