Platybėse užsimezgė diskusija apie strymintos muzikos kokybę ir pašnekovas parašė –
nesuprantu, Česlovai, kodėl neigi, kad streaminimas yra aukštesnės kokybės signalo šaltinis. Tai kad jau yra.
Stryminimo struktūrinius ypatumus apžvelgėme kitoje vietoje, todėl čia koncentruokime dėmesį į formatus.
Pirmiausia pasakysiu, kad minėdamas CD, galvoje turiu visus lazerinius diskelius. Žinoma, SACD ar Blue-Ray suteikia daugiau erdvės muzikos failams, bet CD formatas toks gilus ir platus, kad jokios kolonėlės negali atkurti kas ten gali būti įrašyta. CD galimybių taip pat negali išnaudoti aukščiausio lygio akustinis keitiklis – elektrostatinės ausinės.
Aukščiau čia yra postas apie moksliškai organizuotą eksperimentą, kur buvo nustatyta, jog išgirsti geresnį garsą iš SACD ar kito hi-res signalo nešėjo žmonėms nepavyksta. Tokia ir mano patirtis – geresnio garso iš to paties diskelio tik iš SACD sluoksnio man nepavykdavo. Rinka taip pat nusiraminusi ir absoliuti dauguma muzikos albumų išeina 16/44 formate. Iš anksčiau išleistų SACD muzikos failų provaideriai gali pasisemti hi-res, bet tai jų biznis ir man nerūpi.
Paklausite – kam reikalingas hi-res?
Garso įrašų studijose seniai naudojamas 24/96 standartas, nes atliekant manipuliacijas – koreguojant tembrą, dinaminį diapazoną ar atlikti kitokias garso transformacijas, reikalinga tam tikra garso signalo parametrų atsarga. Viską atlikus, paruošiamas 16/44 master-įrašas ir failai keliauja į CD fabrikus.
Nuotraukoje CD dėžutės nugarėlė, kur parašyta, kad diskelis Digitaly re-mastered 96 kHz – 24 bit technology. Įrašas puikus, bet tai CD diskelis.
Jean Michel Jarre – Images
Strymintos muzikos mylėtojai pasinėrę į kokybiškiausio failų formato paieškas. Drąsiausi teigia, kad geriausi yra hi-res failai, jiems daugiau bitų ir kilohercų yra kokybės garantas. Su tuo nesutinku – jei žmogus negali išnaudoti 16/44, didesnė erdvė jam nereikalinga.
Atsakysite – sviestu košės nepagadinsi!
Tada pridursiu – visa muzika sutelpa į 20 kHz ar net mažiau, į 110 dB garsumo diapazoną ir net mažiau, tai kodėl negirdimiems ultragarsams skirti antratiek kiek mums suteikia CD? Tam “pertekliui” reikia antratiek daugiau vietos, bereikalingai apkraunamas internetas, sulėtėja parsisiuntimas, padidėja super-failų degradacijų kelyje iki failų grotuvo. Hi-res muzika brangesnė, todėl hi-res yra blogesnis už 16/44 standartas ir man jo nereikia.
Jei arklys partempia vežimą, kam man reikalingas reklaminiu bantu iš paskos tursenantis antras, į svirną atsinešantis tik didelį pyyrst? 😊