Ar reikalingas Hi-Res signalas?

Viewing 7 posts - 1 through 7 (of 7 total)
  • Author
    Posts
  • #3128
    BelasBelas
    Keymaster

      Forumuose dažnai užverda diskusijos apie signalo šaltinius. Kažkam geriausiai skamba plokštelės, bet tokių vis mažiau. Sunku atsispirti aukštos rezoliucijos skaitmeninių įrašų psichologiniam spaudimui, todėl kategoriškumas prislopęs. Man idealus yra CD standartas. Esu toks ne vienas, teigiantis, kad 16 bitų/44,1 kHz yra racionalus pasirinkimas: didžiulis įrašų pasirinkimas, puiki kokybė, maži failai, greitas jų persiuntimas ir palyginti nedidelis aparatūrinis apkrovimas. Hi-Res failai taip pat reikalingi, bet tai muzikos įrašų zona, kur ruošiant CD arba kažkokį FLAC failą reikia atlikti signalo apdorojimus. Sviestu košės nepagadinsi, bet SACD ar sunkiasvoriai Hi-Res failai nepagrįstai apsunkina ir pabrangina aparatūrą.
      Apie lazerinius diskelius gerai-trumpai parašyta Vikipedijoje, bet dar plačiau angliškai.

      Kažkada aprašiau legendas aplink muzikos įrašus. Legenda Nr. 3 apie –
      CD vs SACD: ar skaitmeninei muzikai įrašyti ir atkurti reikalingi Hi-Res standartai?
      Muzikos įrašų kolekcionavimą jaunimas keičia stryminimu arba klausymu per internetą, bet albumų CDformate garso kokybės lygis yra geriausias. Greit sulauksime G5 interneto, kai iš didelės rezoliucijos failų strymingo tiekėjų muzikos failą parsisiųsime per sekundės dalį ir turėsime galimybių pasiklausyti aukštesnės kaip CD kokybės įrašų, bet reikalo tai nekeičia.
      Yra teigiančių, kad CD standartas toks blogas, kad reikia stengtis pirkti Hi-Res (SACD ar DVD-A) diskelius. Mano įsitikinimu, CD yra toks geras, kad muzikos kokybę riboja įrašas, kolonėlės ar kambarys, bet tik ne CD šaltinis.
      2006 m. rudenį Linkolne (JAV) įsikūrusi Boston Audio Society atliko eksperimentą, o AES nariai E. B. Meyer ir D. R. Moran paruošė išsamią ataskaitą – Audibility of a CD-Standard A/D/A Loop Inserted into High-Resolution Audio Playback.

      Straipsnyje aprašyti eksperimentai, pateikta moksliška analizė ir išvados visiškai atitinka mano patirtį – CD yra puikus muzikinio signalo šaltinis.  Straipsnį perskaitysite patys, o aš paryškinsiu svarbesnes mintis ir išvadas.
      Testavime dalyvavo apie 60 Boston Audio Society narių ir dar daug kitų suinteresuotų šalių. Buvo atlikta serija eksperimentų pagal dvigubai-paslėptą (double-blind) ABX metodiką. Eksperimentas truko maždaug metus. Buvo naudojami įvairiausi įrašai, nuo klasikinės (choralai, kamerinė, pianino ir orkestrinė muzika) iki džiazo, pop ir rok muzikos. Dalyvavo įvairaus amžiaus vyrai ir moterys su skirtingu išsilavinimu ir muzikine patirtimi. Daugelis buvo garso profesionalai arba menų studijų studentai.
      Daugumoje testavimų buvo klausoma gerai vertinamų su puikiais parametrais plačiajuosčių AS kažkur toli nuo miesto esančiuose namuose. Ten buvo labai tylu, nes triukšmų lygis buvo ~19 dBA su įjungta elektroninė aparatūra. Testavimai taip pat buvo atlikti kitoje vietoje netoli Bostono esančioje didelėje studijoje su didelio jautrio 4 juostų garso monitoriais. Dar vienas testavimas vyko vietinio universiteto gerai įrengtoje audio patalpoje su dideliais aktyviniais monitoriais. Taip pat privačiame muzikos kambaryje su high-end aparatūra, brangiais kabeliais ir brangiomis elektrostatinėmis kolonėlėmis. Prieš pradedant eksperimentus, buvo atliekamas dalyvių klausos patikrinimas.

      Testavimo struktūrinė schema:SchemaABX komutavimas buvo atliekamas CS-5 double-blind komparatoriumi:AXB

      High-resolution audio turi žemesnį triukšmų lygį ir tai yra svarbu. Todėl kai kurie testavimai labai pagarsinus leido dalyviams suprasti, kada groja Super-audio. Specifiniai atvejai nėra labai svarbūs – apie juos perskaitysite patys.

      Trumpai apie testavimų rezultatus.
      Testavimai parodė, kad 16/44.1 ir SACD/DVD-A garso kokybės skirtumų nustatyti praktiškai nepavyksta.
      Iš 554 bandymų 276 atsakymai buvo teisingi (49,82 %). Buvo išskirtinių atvejų, kai garso signalas nebuvo paduodamas, o aparatūros stiprinimas buvo nustatytas labai didelis. Tada buvo galima atpažinti naujas technologijas (SACD), bet normaliu garsumu audiofilai ir/arba įrašų studijų inžinieriai 246 iš 467 kartų atsakė teisingai (52,7 %). Moterys teisingai atsakė 18 iš 48 (37.5 %). Tie, kurie girdėjo virš 15 kHz dažnius surinko 116 iš 256 bandymų (45,3 %). 14-25 metų amžiaus klausytojai buvo minėtoje grupėje, kur ir surinko paminėtus 116 iš 256 (45,3 %). Pats “geriausias” klausytojas vieną kartą 8 iš 10 kartų atsakė teisingai, bet ir tai nesiekia reikalingų 95 % tikrumo lygio. Dviejų kitų rezultatai buvo 7/10, o visi kiti buvo prastesni už 70%.

      Vieną kartą 2 klausytojams buvo duotas klausyti +14 dB pastiprintas signalas. Bandyta nustatyti kaip girdimas CD „dugnas“ (kai nėra signalo). Nors vienas klausytojas abejojo tuo ką girdi, abu surinko 10/10 (atspėjo, kad klauso CD). Tiek pat (14 dB) pagarsinus Hi-Res šaltinius, garsas pasidarydavo nebekomfortabiliai didelis. Ypatingai tas iš modernių, agresyviai įrašytų Hi-Res diskelių.
      Perklausius daug skirtingų įrašų, daroma išvada, kad jokia muzika ar garsas, instrumentai ir atlikėjai nepasiekia CD formato galimybių.

      Pagrindinė išvada:
      išanalizavus testavimo duomenis paaiškėjo, kad rezultatai nekoreliuoja, yra panašūs kaip būna metant monetą (atsitiktiniai).

      Kodėl Hi-Res įrašai skamba geriau?
      Nesunku pastebėti, kad daugelis SACD ir DVD-A įrašų skamba geriau negu vidutiniškai CD, tačiau tai yra dėl geresnio įrašų studijų darbo. Įtikinamus paaiškinimus apie išskirtinę kokybę diskusijose pateikė prie įrašų dirbantys inžinieriai. Hi-Res yra nišinė rinka, kurioje orientuojamasi į reiklesnį, labiau patyrusį ir turtingesnį vartotoją, galintį muziką klausyti geresnėje (tylesnėje) aplinkoje. Hi-Res diskai nebūna įrašyti per garsiai, kaip tai dažnai būna su šiuolaikiniais CD.

      Testavimai parodė, kad visi įrašai be garso kokybės nuostolių galėjo būti išleisti CD formate. Autoriai sako, kad  stereo muzikos kokybės paslaptis yra ne high-bit įrašuose, o high-bit rinkoje.
      Galiu patvirtinti – gera aparatūra esu tyrinėjęs kaip skamba dviejų sluoksnių (SACD ir CD) įrašyta muzika ir skirtumo aš nepajaučiau.
      Straipsnį rasite čia.

      • This topic was modified 1 year, 2 months ago by BelasBelas.
      #4030
      BelasBelas
      Keymaster

        Platybėse užsimezgė diskusija apie strymintos muzikos kokybę ir pašnekovas parašė
        nesuprantu, Česlovai, kodėl neigi, kad streaminimas yra aukštesnės kokybės signalo šaltinis. Tai kad jau yra.

        Stryminimo struktūrinius ypatumus apžvelgėme kitoje vietoje, todėl čia koncentruokime dėmesį į formatus.

        Pirmiausia pasakysiu, kad minėdamas CD, galvoje turiu visus lazerinius diskelius. Žinoma, SACD ar Blue-Ray suteikia daugiau erdvės muzikos failams, bet CD formatas toks gilus ir platus, kad jokios kolonėlės negali atkurti kas ten gali būti įrašyta. CD galimybių taip pat negali išnaudoti aukščiausio lygio akustinis keitiklis – elektrostatinės ausinės.
        Aukščiau čia yra postas apie moksliškai organizuotą eksperimentą, kur buvo nustatyta, jog išgirsti geresnį garsą iš SACD ar kito hi-res signalo nešėjo žmonėms nepavyksta. Tokia ir mano patirtis – geresnio garso iš to paties diskelio tik iš SACD sluoksnio man nepavykdavo. Rinka taip pat nusiraminusi ir absoliuti dauguma muzikos albumų išeina 16/44 formate. Iš anksčiau išleistų SACD muzikos failų provaideriai gali pasisemti hi-res, bet tai jų biznis ir man nerūpi.

        Paklausite – kam reikalingas hi-res?
        Garso įrašų studijose seniai naudojamas 24/96 standartas, nes atliekant manipuliacijas – koreguojant tembrą, dinaminį diapazoną ar atlikti kitokias garso transformacijas, reikalinga tam tikra garso signalo parametrų atsarga. Viską atlikus, paruošiamas 16/44 master-įrašas ir failai keliauja į CD fabrikus.

        Nuotraukoje CD dėžutės nugarėlė, kur parašyta, kad diskelis Digitaly re-mastered 96 kHz – 24 bit technology. Įrašas puikus, bet tai CD diskelis.24_96-kHzJean Michel Jarre – Images

        Strymintos muzikos mylėtojai pasinėrę į kokybiškiausio failų formato paieškas. Drąsiausi teigia, kad geriausi yra hi-res failai, jiems daugiau bitų ir kilohercų yra kokybės garantas. Su tuo nesutinku – jei žmogus negali išnaudoti 16/44, didesnė erdvė jam nereikalinga.
        Atsakysite – sviestu košės nepagadinsi!
        Tada pridursiu – visa muzika sutelpa į 20 kHz ar net mažiau, į 110 dB garsumo diapazoną ir net mažiau, tai kodėl negirdimiems ultragarsams skirti antratiek kiek mums suteikia CD? Tam “pertekliui” reikia antratiek daugiau vietos, bereikalingai apkraunamas internetas, sulėtėja parsisiuntimas, padidėja super-failų degradacijų kelyje iki failų grotuvo. Hi-res muzika brangesnė, todėl hi-res yra blogesnis už 16/44 standartas ir man jo nereikia.

        Jei arklys partempia vežimą, kam man reikalingas reklaminiu bantu iš paskos tursenantis antras, į svirną atsinešantis tik didelį pyyrst? 😊

        • This reply was modified 6 months ago by BelasBelas.
        #5134
        BelasBelas
        Keymaster
          FB vykusioje diskusijoje vienas dalyvis akcentavo impulsų svarbą. Teigė, kad norint atkurti muzikos signalo stačiakampius impulsus, kolonėlės turi būti su dažnine iki ultra-garsų.

          Vienas iš mano atsakymų anoje diskusijoje.

          Siūlau nepamiršti, kad muzikos garse stačiakampių impulsų nėra. Žinoma, galima rasti kelių harmoninių signalų samplaką į trikampį ar kažkokią formą, bet tai nėra toks signalas, koks būna, pvz. iš trikampio signalo generatoriaus. Be to, trikampio impulso siauras spektras ir jam atkurti nereikia GAS su ultra-dažnine. Jei nėra stačiakampio arba “meandrinio” garso, reiškia tokių impulsų atkūrimo problema yra išgalvota.

          Muzika pasibaigia ties 5 kHz, o harmonikos tęsiasi iki begalybės. Visuotinai pripažinta, kad harmoniniams signalams (tokiems sudarytiems iš virpančių kūnų rezonansų, reiškia, iš sinusoidžių) užtenka dažninės iki 20 kHz.
          Žmonija turi patirties:
          – AM radijas turėjo dažninę iki 6,5 kHz. AM buvo skirtas tolimam garso signalui perduoti, bet ne muzikai transliuoti. Muzika skambėdavo dusliai, nes AM neperduodavo aukštųjų harmonikų;
          – FM radijas buvo skirtas muzikai. Buvo parinkta 30 Hz- 15 kHz dažninė su itin staigiu kritimu iš abiejų pusių. Būna problemų dėl naudojamo signalo kompresavimo, bet nekompresuota muzika skambėjo labai gerai;
          – studijinių juostinių magnetofonų dažninė paprastai būdavo 30 Hz – 20 kHz +/- 2 dB ir tai buvo “etaloninė” garso kokybė;
          – CD arba Flac failai 16/44 formate leidžia turėti glotnią dažninę dar platesnėje 0,5 Hz – 22 (24 kHz) dažnių juostoje ir labai mažus iškraipymus.
          Reikia paminėti, kad čia atsirado problemų ir garso kokybės vertinimo nesusipratimų. Viena pagrindinių yra tai, kad signalui nukeliavus iki ultra-garsų padidėja reikalavimai kolonėlėms; absoliuti dauguma AD garsiakalbių šioje zonoje duoda iškraipymus dėl membranų lūžių ir atsirandančių intermoduliacinių iškraipymų girdimoje zonoje. Jei SAK geras, o kolonėlių AD moduliai aukščiausios klasės (su berilio ar deimanto membranomis), muzkos atkūrimas iš CD/Flac būna labai kokybiškas. Sakoma – sviestu košės nepagadinsi, bet garso srityje būna ir kitaip. 🙃

          Šiuo metu CD formatas išlieka populiariausias ir albumai iki šiol leidžiami diskeliuose. Visi aukštesnieji skaitmeniniai standartai turi dar didesnį potencialą, bet komercine prasme nėra racioanalūs; pagerėjimas menkas arba jo nėra, o failams reikia kelis kartus daugiau vietos. Čia taip pat žymiai mažesnis muzikos pasirinkimas, todėl SACD, DVD-Audio ir pan. formatai pasitraukė.
          Aukštos rezoliucijos failų sritis yra įrašų studijos, kur atliekamos manipuliacijos. Namų sistemose Hi-Res formatai nereikalingi. Impulsai čia niekuo dėti, bet kartais ši “akustinė nesąmonė” naudojama rinkodaros tikslais.
          • This reply was modified 5 months, 1 week ago by IgnasIgnas.
          #5885
          BelasBelas
          Keymaster

            121Šveicarų Goldmund yra iš tų pačių brangiausių buitinę aparatūrą gaminančių, todėl buvo netikėta iš jų išgirsti, kad aukštos rezoliucijos garso formatai daugiau nuostolingi negu neša naudos. Išvadai pritariu, bet mūsų kraštuose yra manančių priešingai.  Straipsnį paruošė Goldmund Acoustic Laboratory kartu su pripažintu garso reikalų specialistu, Sound Stage Solo žurnalo vyr. redaktoriumi Brent Butterworth, todėl buvo įdomu perskaityti.
            Perbėgsiu straipsnio eilutėmis, pagrindines autorių mintis užrašydamas lietuviškai.

            Straipsnyje rašoma, kad kalbant apie hai-res formato potecialą būna minima platesnė dažnių juosta ir didesnis dinaminis diapazonas. CD su PCM užtikrina glotnią dažninę iki maždaug 20 kHz. 96 arba 192 kHz hai-res PCM arba 2,8 MHz DSD dažninė driekiasi iki 100 kHz, bet aukštuose dažniuose triukšmai būna didesni, todėl rezoliucija būna prasta.
            Žmonės teoriškai girdi iki 20 kHz, bet su amžiumi klausa degraduoja. Muzikai ir garso vertinimui subręstame pasiekę viduramžį arba vėliau, o tada girdime iki 15 kHz arba mažiau. Autoriai klausia – kokia nauda iš tos labai plačios dažninės?
            Kitas hai-res mylėtojų argumentas būna tai, kad klausa gali atskirti mažą, 15 mikrosekundžių stereo signalų laikinį išsidėstymą. Tokiam atkurti reikalingas 66,7 kHz diskretizacijos dažnis.
            Iš trūkumų paminėta, kad CD standartas kelia aukštus reikalalavimus filtrams; reikia rinktis 36 arba 48 dB/okt. selektyvumą, kad kuo mažiau būtų paliestas naudingas signalas, o aukštesnio negu diskretizacijos dažnis parazitinis signalas būtų gerai nuslopintas. Hai-res įrenginiuose filtrai gali būti mažiau selektyvūs (12 dB/okt), todėl būna mažesni faziniai iškraipymai. DSD atveju situacija čia dar geresnė.
            Didesnis dinaminis diapazonas ir mažesni triukšmai taip pat yra argumentas už hai-res; CD atveju turime 96 dB teorinę dinaminio diapazono ribą, o 24 bitų PCM įrašų teorinis diapazonas siekia 144 dB.
            Čia svarbu žinoti, kad geriausių SAK ir stiprintuvų dinaminis diapazonas tiek nesiekia ir būna iki ~120 dB. DSD kažkuo pasigirti taip pat negali, nes šio formato signalo dinaminis diapazonas priklauso nuo dažnio: ŽD ruože būna maždaug -100 dB, o ultra-aukštuose dažniuose diapazonas sumažėja iki -6 dB.

            • This reply was modified 3 months ago by BelasBelas.
            #5888
            BelasBelas
            Keymaster

              Audiofilams patinka tylesnė tyla, garsesnis garsumas, jie siekia kuo natūralesnio garso. Profesionalams aukštesni garso formatai svarbūs dėl kitko – įrašų studijose atliekant manipuliacijas labai svarbu nepasiekti signalo maksimalios reikšmės, nes tada randasi dideli iškraipymai. Hai-res signalai leidžia drąsiau vykdyti signalų apdorojimą, todėl studijose 16/44 signalai paprastai nenaudojami. Profesionalai taip pat pažymi didesnę hai-res formatų garso raišką, mažesnį artefaktų kiekį.
              Aptariant hai-res formatų trūkumus paminėta, kad apie juos audiofilai ir profesionalai beveik nešneka.
              Pirmiausia straipsnio autoriai akcentuoja didesnius iškraipymus, susijusius su hai-res.
              Štai čia buvo įdomu perskaityti ką pats esu supratęs ir ne kartą apie tai rašęs – platesnė dažnių juosta neišvengiamai veda prie didesnių intermoduliacinių iškraipymų (IMD). Savo audio sistemoje nesistengiau dažninę plėsti į ultragarsus, nes iš visų pusių pasitiktų klausą erzinantys, į girdimą ruožą ateinantys  intermoduliaciniai iškraipymai. Tai ypatingai svarbu konstruojant kolonėles, bet IMD pasireiškia visose GAS grandyse. Dešimtmečius apie tai nebuvo kalbama, bet tai vienas iš svarbiausių garso gerinimo dalykų.
              IMD tyrinėti pradėjau prieš 14 metų, atlikau AS su įvairiais garsiakalbiais IMD matavimus ir nusprendžiau, kad mano GAS neturi atkurti ultragarsų.
              Sugrįžkime prie straipsnio, kur rašoma, kad didžiausi IMD randasi ultra-aukštuose dažniuose, nes didesnioji dalis aparatūros ir kolonėlių tviteriai nepritaikyti toje srityje dirbti. Jei įraše yra 28 ir 30 kHz signalai, kolonėlės ir stiprintuvai sugeneruos labai gerai girdimą skirtuminį 2 kHz signalą. Štai kodėl teiginys, kad reikia atkurti kuo platesnį dažnių ruožą yra klaidingas. Paminėtas 2001 metų Japonijos Nacionalinio Mokslo ir Technologijų instituto darbas – Detection of Threshold for Tones Above 22 kHz ir toliau straipsnyje apie ultragarsą štai kas parašyta:
              The researchers used test signals that combined a 2 kHz tone played with and without ultrasonic harmonics. When a single speaker was used to reproduce the sound, IMD occurring in the playback system allowed listeners to detect the presence of the ultrasonic harmonics. When a second speaker/amplifier system was used to reproduce the ultrasonic harmonics, and the original speaker/amplifier system reproduced only the 2 kHz tone, the listeners could not detect the ultrasonic tones. This suggests that while the IMD caused by the ultrasonic tones was audible, the ultrasonic tones were not, even though they were recorded at the same level as the 2 kHz tone. 

              • This reply was modified 3 months ago by BelasBelas.
              #5889
              BelasBelas
              Keymaster

                Atskira pastraipa išskirta kita problema – super-AD ruože dirbančių komponentų tarnavimo laikas sutrumpėja. Paminėtas tviterių darbas 25 arba 30 kHz dažniuose, kur daugelio jų membranos tame ruože dirba mechaninių lūžių režimu. Membranos pavargsta, didėja iškraipymai, degraduoja parametrai, komponentas gali nebeišlaikyti perkrovų.
                Buitiniuose stiprintuvuose taip pat atsiranda problemų, nes schemose būna ultra-AD filtrai generacijoms sumažinti. Aukštos klasės stiprintuvuose arba suprojektuotiems dirbti iki ultra-AD aparatams nieko blogo neatsitiks, bet jei filtrų komponentai nėra parinkti kruopščiai, namų brangi hai-endinė sistema nuo ultragarsų gali nukentėti.

                Autoriai klausia – ar didelės rezoliucijos audio iš tiesu geriau už CD?
                Nors hai-res formatai plačiai reklamuojami, tą labai kokybišką garsą galima gauti iš įprastų skaitmeninių signalo šaltinių. CD grotuvai tobulinami nuo 1982 m. ir seniai peržengtos kažkada buvusios parametrų ribos. Vienas iš skaitmeninio signalo filtravimo gerinimo/paprastinimo būdų yra oversampling panaudojimas.
                Dinaminį diapazoną galima praplėsti į signalą įmaišius nedidelį triukšmą (dithering). Naudojami ir kiti būdai, leidžiantys 16/44 signalo dinaminį diapazoną padidinti nuo 96 iki 110 – 120 dB.
                Autoriai argumentuotai paneigia teiginius apie hai-res šaltinių geresnę dinaminę rezoliuciją. Tik vienu atveju pripažįstamas aukštųjų standartų reikalingumas – tai įrašų studijos. Atlikus signalo apdorojimą, įrašai studijose muzikos signalai konvertuojami į 16/44 CD formatą, nes tai yra racionalu: sumažėja failų dydis, mažiau apkraunamos ryšio linijos, pagreitėja duomenų perdavimas.

                Ar hai-res formato garsą galime atskirti nuo CD?
                Tą įrodyti sunku ir pateikiami tokie argumentai.
                Geriausios namų kino sistemos turi 105 dB dinaminį diapazoną, bet muzikai tai yra per daug. Pilnai pakanka, kad stereo sistema atkurtų iki 100 dB garsumą. Svarbu tai, kad dinaminį diapazoną riboja patalpos triukšmas; įrašų studijoje triukšmas būna maždaug 30 dB, akustiškai paruoštame namų kino kambaryje – 40 dB, o įprastame muzikos klausymo kambaryje triukšmas siekia 50 dB. Praktiškai turime apie 70 dB diapazoną, todėl 96 dB diapazono pilnai pakanka.

                Ultragarsų žmonės negirdi ir iki šiol nepasisekė neginčijamai įrodyti priešingai. Paminėtas Kanados mokslininkų darbas – Sampling Rate Discrimination: 44.1 kHz vs. 88.2 kHz , kuriame daroma išvada, kad garso skirtumas labai nežymūs ir jį išgirsti sunku. Svarbu tai, kad mokslininkai nebandė atsakyti kurio formato garsas geresnis, nes buvo sprendžiamas paprastesnis uždavinys – eksperimento dalyviai turėjo užfiksuoti skirtumą tarp įprasto ir hai-res formato garso. Tai pavyko padaryti klausant vieną iš penkių testinių įrašų.
                Kodėl taip sunku nustatyti skirtumą atsakyti paprasta – mūsų klausa neturi priemonių girdėti ultragarsą. Nors mėgstama sakyti, kad klausos jautris mažėja nuosekliai ir tęsiasi iki begalybės, toks tvirtinimas yra klaidingas – nuo tam tikro dažnio mes tiesiog nebegirdime. Panašiai nutinka su rega – matome tam tikrą šviesos dažnių ruožą, bet visiškai nematome infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių.

                • This reply was modified 3 months ago by BelasBelas.
                #5890
                BelasBelas
                Keymaster

                  Ar DSD turi privalumų prieš PCM? – toks buvo paskutinis straipsnyje aptartas klausimas.
                  Kai kurie aparatūros gamintojai, muzikos įrašų specialistai ir audiofilai tiki, kad DSD duoda geresnį ir natūralesnį garsą. Išskyrus kelias anekdotines apžvalgas, gautas stebint kada kurio standarto įrašas buvo klausomas, įrodymų nebuvo pateikta. 2004 metais atliktas mokslinis tyrimas tai patvirtino – iš 2900 eksperimente dalyvavusių klausytojų 1454 pasakė, kada klauso 2,8 MHz DSD ir kada 24/176 PCM, bet tiek pat (1446) tvirtino priešingai. Eksperimente dalyvavo patyrę klausytojai, todėl daroma išvada, kad atskirti neįmanoma. Yra dar tokia aplinkybė – norint apdoroti DSD, signalą reikia konvertuoti į PCM ir tik po to vėl į DSD. Tai galutinai panaikina DSD formato privalumus prieš PCM.
                  Paminėto mokslinio tyrimo medžiagą galima perskaityti čia.

                  Straipsnio pabaigoje kelios išvados:
                  – nors daugelis muzikos leidėjų, aparatūros gamintojų ir muzikos klausytojų tvirtina apie hai-res garso formatų privalumus, iki šiol nėra tvirtesnių mokslinių įrodymų, kad muzikos albumus leisti hai-res formatais būtų prasminga. Yra priešingų įrodymų, kad aukštos rezoliucijos įrašai garsą pablogina;
                  – padidinus bitų gylį nuo 16 iki 24 vartotojai nenukenčia, bet beprasmiškai padidėja muzikos laikymui reikalinga erdvė ir duomenų perdavimo laikas;
                  – diskretizacijos padidinimas nuo 44 iki 96 kHz realios naudos taip pat neatneša, bet gali pabloginti garso atkūrimą.
                  Daugelis entuziastų ir profesionalų su tokiais teiginiais nesutinka, tačiau mokslinių įrodymų pateikti jie negali.1234
                  Straipsnis iš čia.

                  • This reply was modified 3 months ago by BelasBelas.
                Viewing 7 posts - 1 through 7 (of 7 total)
                • You must be logged in to reply to this topic.