Stereophile straipsnyje apie Avantgarde Uno parašyta, kad vieno ŽD modulio garsiakalbio jautris 95 dB, o su dviem jautris pakyla iki 100 dB. Ten pat matavimų skyrelyje rašoma, kad padavus 2,83 V išmatuojamas 102,5 dB garsumas.
Klaidinga informacija, nes padvigubinus garsiakalbių skaičių jautris pasikeičia +3 dB. 102,5 dB SPL galima gauti, jei 2,83 V paduosime ne į garsiakalbį, bet į stiprintuvą. Ruporinių Avantgarde modulių jautris gali būti 102,5 dB/W/m, bet ŽD modulio jautris turi būti matuojamas be stiprintuvų ir su dviem 10“ garsiakalbiais uždaroje dėžėje tokio modulio efektyvumas bus žymiai mažesnis.
Apmaudu, kad Stereophile straipsnis paruoštas taip neatsakingai.
Pabandykime įvertinti Avantgarde Uno dinaminį potencialą.
Jei 10“ Beyma ŽD garsiakalbių deklaruojama muzikinė galia 500 W, galima prognozuoti, kad tokio garsiakalbio su galinga rite kompresavimas prie 50 W galios bus maždaug 0,5 dB. Klausant stereo sistemą su 2 ŽD garsiakalbiais 3 m atstume turėsime 97 dB maksimalų efektyvinį garsumą, arba 109 dB pikinį. Nekreipiant dėmesio į garso kokybę, Avantgarde Uno subvuferis gali sukurti 100 dB (112 dB pikinį) garsumą, bet tai toli nuo ruporinių modulių dinaminių galimybių.
Siekiant atkurti žemiausius dažnius Avantgarde pasirinko uždarą korpusą ir elektronines dažninės koregavimo priemones. Garso procesoriais galima praplėsti dažninę, bet tada atitinkamai sumažėja sistemos efektyvumas. Koregavimai reikalauja “akustinės erdvės”, kurios 10″ ŽD garsiakalbiai su nedidele membranų eiga nesuteikia. Štai kodėl parašiau, kad Avantgarde kolonėlės yra su kompromisais.