Muzikoje svarbiausi yra pagrindiniai instrumentų dažniai, kurie užsibaigia ties 3-4 kHz. Harmonikos mažiau svarbios, prasčiau girdimos, todėl geriau jų nesivaikyti ir vietoje to siekti sumažinti muziką labai gadinančius intermoduliacinius iškraipymus IMD. Viena iš paprasčiausių ir efektyvių priemonių yra krentančios dažninės formavimas (žiūr. ankstesnį postą).
Ar turėdami krentančią dažninę neprarasime muzikos?
Dažniausiai rekomenduojamas 3-6 dB/oct dažninės kritimas viršutinėse dviejose oktavose. Jei GAS trakto dažninė neapribojama signalo šaltinio – patefono, magnetofono arba FM imtuvo – kolonėlių dažninės kritimas didesnės įtakos nedaro. Stiprintuvų dažninė būna lygi iki dešimčių kHz, skaitmeninių šaltinių dažninė taip pat lygi iki 20 kHz, todėl neparapuola jokie muzikos garsai.
Muzikos ir kalbos garso diapazonų grafikai rodo, kad “vidutiniško žmogaus” girdėjimas tarp garsiausiai ir tyliausiai girdimos muzikos pasibaigia žemiau 20 kHz. Mūsų klausos jautris pradeda mažėti nuo ten, kur baigaisi instrumentų pagrindiniai garsai – nuo 4 kHz.
Pažiūrėkime į paveikslėlį iš Audio engineering explained – professional audio recording vadovėlio :
Grafikas rodo, kad nebūtina pilna amplitude atkurti aukščiausias muzikos oktavas, nes muzika koncentruojasi žemesniuose dažniuose ir kad aukščiausias harmonikas net puikiausias klausytojas girdi maždaug 10 kartų silpniau negu viduriniasias oktavas.