Bendroji inžinerija

Audiofilas Forums Akustikos inžinerija Akustika ir kolonėlės Bendroji inžinerija

Viewing 10 posts - 21 through 30 (of 33 total)
  • Author
    Posts
  • #3886
    BelasBelas
    Keymaster

      Pratęsiant apie Combi filtravimą.
      Anksčiau paminėtuose straipsniuose rašoma apie muzikos instrumentų garsą, bet tas pats atsitinka ir klausant kolonėlių. Rekomenduoju perskaityti straipsnį Audioholics e-žurnale, kuriame tokie žodžiai:
      Comb Filtering and Acoustical Interference are two audio terms that relate to the manner in which two or more sound sources (such as two speakers or two drivers within a speaker system) interact and affect each other.

      Comb Filtering: This is basically a delayed version of a primary signal that is produced when two or more loudspeakers are playing the same signal at different distances from the listener. In any enclosed space such as a music or theater room, listeners hear a mixture of direct and reflected sound. Because the reflected sound takes longer to reach our ears, it constitutes a delayed version of the direct sound and a comb filter is created where the two combine at the listener.

      Acoustical Interference:  This phenomenon occurs when a single sound source such as a loudspeaker shares the same bandwidth across multiple drivers within the cabinet separated by a physical distance greater than the wavelength of propagation.  If the interference is destructive at some given frequency, it will also be destructive at multiples of this frequency.  This gives rise to a graph such as shown below, which takes on the appearance of a comb.  The extent of audibility depends on the position of the listener relative to the speaker and the physical distance between the offending drivers relative to the lowest frequency the commonly produce.
      Comb
      Siūlau idėmiai perskaityti išvadas, kur rašoma apie kolonėlių su daug garsiakalbių problemas. Daugelis konstruktorių ir gamintojų nesuvokia, bet įrašų klausytojams problemos yra svarbios.

      #4673
      BelasBelas
      Keymaster

        Apie dažninės formavimą arba kaip išvengti įrašų klausymo nuovargio.

        Seniai žinome rekomendacijas mažinti kolonėlių atkūrimą aukščiausiose muzikos oktavose. Profesionalai tai supranta, bet mėgėjams būna sunkiau atsispirti pagundai paklausyti “tyriausios muzikos”. Pats toks buvau, pažįstu ne vieną, kai subręstama, kai suvokiama, kad klausą labiausiai vargina ryškiai skambantys aukštieji dažniai. Tada sekančių kolonėlių išeiname rinktis ne pagal „kuo skaidriau“, bet kad galėtume muziką klausyti ilgai ir maloniai.

        Nuovargio priežastis išaiškinta – mūsų klausa neperneša intermoduliacinių (IMD) iškraipymų, kurie atsiranda net brangiausiose GAS (plačiau apie IMD galite perskaityti temoje Kodėl skaitmeninis garso signalas gali būti nemėgiamas?).
        Paminėsiu svarbius dėsningumus:
        – mažėjant spinduliavimo amplitudei, lyginių iškraipymų harmonika D2 mažėja kvadratiniu dėsniu, o labiausiai garsą gadinanti D3 – kubiniu;
        – tarp harmoninių THD ir neharmoninių IMD yra priklausomybė, sakanti, kad sumažinus THD, stipriai sumažėja IMD.

        Parinkau porą paveikslėlių apie rekomendacijas dažninei:
        Altec Lansing Technical Letter No. 232A:Altec TL-232A_Recommended FR for studio– John Eargle Loudspeaker Handbook (psl.264): Loudspeaker Handbook_John Eargle 2003

        #4685
        BelasBelas
        Keymaster

          Muzikoje svarbiausi yra pagrindiniai instrumentų dažniai, kurie užsibaigia ties 3-4 kHz. Harmonikos mažiau svarbios, prasčiau girdimos, todėl geriau jų nesivaikyti ir vietoje to siekti sumažinti muziką labai  gadinančius intermoduliacinius iškraipymus IMD. Viena iš paprasčiausių ir efektyvių priemonių yra  krentančios dažninės formavimas (žiūr. ankstesnį postą).

          Ar turėdami krentančią dažninę neprarasime muzikos?
          Dažniausiai rekomenduojamas 3-6 dB/oct dažninės kritimas viršutinėse dviejose oktavose. Jei GAS trakto dažninė neapribojama signalo šaltinio – patefono, magnetofono arba FM imtuvo – kolonėlių dažninės kritimas didesnės įtakos nedaro. Stiprintuvų dažninė būna lygi iki dešimčių kHz, skaitmeninių šaltinių dažninė taip pat lygi iki 20 kHz, todėl neparapuola jokie muzikos garsai.

          Muzikos ir kalbos garso diapazonų grafikai rodo, kad “vidutiniško žmogaus” girdėjimas tarp garsiausiai ir tyliausiai girdimos muzikos pasibaigia žemiau 20 kHz. Mūsų klausos jautris pradeda mažėti nuo ten, kur baigaisi instrumentų pagrindiniai garsai – nuo 4 kHz.
          Pažiūrėkime į paveikslėlį iš Audio engineering explained – professional audio recording vadovėlio :Muzikos ir kalbos diapazonai_Audio engineering explained p39_Fig 2-11Grafikas rodo, kad nebūtina pilna amplitude atkurti aukščiausias muzikos oktavas, nes muzika koncentruojasi žemesniuose dažniuose ir kad aukščiausias harmonikas net puikiausias klausytojas girdi maždaug 10 kartų silpniau negu viduriniasias oktavas.

          • This reply was modified 6 months ago by BelasBelas.
          #4729
          TadasTadas
          Participant

            Klausimas, o vienas draiveris negali užtikrinti tolygios ir į pabaigą slopstančios dažninės charakteristikos, kuri yra pavaizduota Figure 3 ?

            #4730
            TadasTadas
            Participant

              Vienas geriausių mano matytų draiverių yra Sonido elipsinis garsiakalbis

              #4759
              BelasBelas
              Keymaster

                Elektrodinaminis garsiakalbis kokybiškai dirba iki maždaug 5 muzikos oktavų, todėl naudojami 2 arba daugiau specializuotų garsiakalbių/dažnių juostų. Plačiajuosčiai turi atkurti visą muziką, todėl žemosios ir aukščiausios muzikos oktavos atkuriamos prasčiau. Aukštų techninių parametrų jie neužtikrin, bet žavi paprasčiausia struktūra. Siekiant iš plačiajuosčių išspausti kuo daugiau, konstruktoriai renkasi labai sudėtingus sprendimus su ruporais. Reikia nepamiršti, kad gerinant vieną parametrą, pvz. plečiant dažninę, dažniausiai nukenčia kiti AS parametrai.

                Sudėtingos konstrukcijos Lowther TP-1 kolonėlės su plačiajuosčiu garsiakalbiu:LOWTHER TP-1TP-1

                #4767
                BelasBelas
                Keymaster

                  Fostex turi didelę plačiajuosčių garsiakalbių gamybos patirtį. Neseniai išleido 8″ FE208-Sol su 3,7 kg svorio magnetu. Nepigus, gamintojas pateikia dažninę, kuri teikia daugiau pasitikėjimo už elipsinį iš Sonido:Fostex_FE208-Sol_(FrequencyDeklaruojami parametrai:
                  208 data208

                  #5156
                  BelasBelas
                  Keymaster

                    Trumpai pažvelkime į kupolinius aukštadažnius garsiakalbius.
                    Ką ir kalbėti, 25 mm kupoliniai patys populiariausi. Minkštieji kupoliniai iš impregnuoto šilko pasirodė 70-ųjų pradžioje, kai rinkoje atsirado Peerless 1″ (25 mm) aukštadažniai Polk kolonėlėse. Galima paminėti, kad apsijungę danų garsiakalbių gamintojai – Vifa, Scan-Speak in Peerless – dabar tai DSD (Danish Sound Technology), yra pasidalinę rinkas. Peerless gamina žemadažnius, aukštadažniai palikti broliams iš Vifa, o pats DSD persikraustęs į Kiniją. Nusipirkus to paties senojo pavadinimo kupolinį galima suklupti, nes dėžutėje rasite prastesnių parametrų negu pirkote iš Danijos garsiakalbį. Nieko nepadarysi, bet Peerless pėdsakas ryškus.
                    Sugrįžtant prie šaknų reiktų pasakyti, kad netrukus po pirmųjų Peerless AD kupolinių sekė dar geresni Audax. Vėl daniški, bet būtent šie visą dešimtmetį buvo įsitvirtinę Britanijos ir JAV kolonėlių projektuose. Kaip čia nepridursi, kad anais laikais konstruktoriai naudojo geriausius pasaulyje daniškus Brüel & Kjær akustinių matavimų prietaisus.
                    Šilkinių kupolinių aprašymuose dažnai matome glotnią dažninę, bet kas slypi po ja?
                    Nuo tam tikro, palyginti žemo dažnio minkšta 25 mm diametro membrana nebegali atlaikyti oro slėgio, stūmoklinis darbas griūna ir prasideda vadinama – membranų lūžių zona. Padidėja iškraipymai, bet jie būna mažesni negu būtų seniau naudojamuose konusiniuose aukštadažniuose garsiakalbiuose su popieriaus membranomis. Dalykas tas, kad kupolinių membranų diametras toks pat kaip ir ričių, sumažėja galimybė rastis atspindžiams ir štai tos iškraipymų dedamosios nebelieka. Šilkinių kupolinių membranos būna impregnuotos didelio slopinimo medžiaga, o tai sumažina rezonansų įtaką ir stebime palyginti glotnią dažninę. Blogoji žinia, kad kupolinių motorai silpni ir prie didesnių SPL stipriai išauga iškraipymai. Šiuolaikinės technologijos leido ištobulinti šio tipo aukštadažnius ir dabar jie plačiai naudojami įrašų studijose, bet netiesiniai, intermoduliaciniai, doplerio, galios kompresavimo ir panašūs iškraipymai neleidžia šio tipo garsiakalbiams kokybiškai atkurti visą šiuolaikinių įrašų dinamiką. Kolonėlės su kupoliniais šilkiniais taip pat prastai atkuria sudėtingo muzikinio spektro įrašus ir kelia didesnius reikalavimus kambariui. Šių garsiakalbių garso sklaida priklauso nuo dažnio. Žemiausi darbo dažniai sklinda labai plačiai į sienas ir grindis, todėl atspindžių išvengti būna sunku. Įrašų studijos įrengtos taip, kad atspindžių nebūtų, ten garso kontrolei galima naudoti galingas daugiajuostės su įprastais garsiakalbiais AS, bet atspindžiai įprastuose kambariuose yra didelis audiofilinis skausmas.

                    Paveikslėlyje KEF laboratorijoje atliktų kupolinių minkštų membranų tyrinėjimų lazeriu rezultatai iš M. Colloms vadovėlio: viršuje žemus (30 Hz) dažnius membrana atkuria stūmoklio režimu (be iškraipymų), maždaug 1200 Hz ruože priartėjama prie membranos \”vartymosi\” pradžios (vaizdas viduryje), o 9,5 kHz dažnyje membrana pasiekia pirmąjį centrinės dalies rezonansą (apačioje), kur iškraipymai dar didesni. Fig 1

                    Žemiau grafiškai paaiškinamas kupolinių membranų darbas: membrana dirba stumoklio režime (d), pasiekiamas pirmas lūžio dažnis (e) ir dažnis, kai centras spinduliuoja priešingos fazės garsą (f).Fig 2
                    Yra sukurta kupolinių aukštadažnių su lengvomis ir labai kietomis membranomis, kurių lūžių zona toli už girdimų dažnių. Brangiausiose AS matome berilio ar dirbtinio deimanto aukštadažnius, dirbančius iki ultra-aukštųjų dažnių. Tokie gali gerai atkurti muziką, tačiau kita dalis kupolinių garsiakalbių trūkumų – nedidelis dinaminis diapazonas ir nekontroliuojama sklaida išlieka.

                    • This reply was modified 5 months, 1 week ago by BelasBelas.
                    #5534
                    BelasBelas
                    Keymaster

                      Bičiulis Arvis paminėjo studijinę aparatūrą gaminančią Strauss Elektroakustik. Gaminių nedaug, bet profesionalios aparatūros gamintojams tai būdinga.Strauss AS

                      Pažvelkime ką šveicarai sukūrė.
                      Visi monitoriai pasyviniai, o mažiausi SE-HF-3 štai kokie dalykiškai dailūs:Strauss SE-NF-3_1

                      Matau puikius sprendimus: geras žemadažnis, platus ŽD-VD modulis formuoja geresnę horizontaliąją sklaidą, AD modulis akustiškai suderintas sinfaziniam garsui gauti, geras fazės apgręžėjas, puikios jungtys, realūs deklaruojami parametrai. Modulinė konstrukcija patogi pajungti aktyvinį filtrą ir taip pagerinti parametrus. Nepigūs – pora ~7400 € – bet muziką atkurtų taip gerai, kiek tokio dydžio kolonėlės gali.

                      Patiko didesnio jautrio monitoriai su ruporais. SE-MF-1 arba SE-MF-4 taip pat pasyviniai dvijuosčiai ir taip pat moksliškai sukonstruoti. Žemadažniai visiškai panašūs į TAD TL-1102 – tokio dydžio geresnių nežinau, todėl kaina nestebina (pora ~24 k€).

                      Strauss SE-NF-1

                      Strauss didžiausi taip pat akustinė klasika.
                      Matyti, kad SE-MF-2.1 kolonėlių žemadažnis yra geriausias studijinis TAD TL-1601, bet 2″ ruporiniam moduliui pastabų turėčiau – nenaudočiau CD ruporų ir rinkčiausi berilinį draiverį. 2″ AD draiverių potencialas milžiniškas, todėl galima naudoti dažninės kritimo kompensavimą, bet tada blogėja fazių pasiskirstymas. Beriliniai TD-400x būtų išeitis, bet tada kaina pašoktų. Tiesa, ir dabar ji nemaža – apie 65 k€ už porą.
                      Noriu atkreipti dėmesį į FA dydį. Gera matyti žemyn nukreiptą ruporą, tada garsas geriau fokusuojamas į klausytoją. Neabejoju, kad per tokius aparatus gerai skambėtų visi įrašai.  Strauss SE-MF-21

                      Noriu atkreipti dėmesį į pagrindinių parametrų seką, parodančią kokia dažninę, kokius iškraipymus ir kokį jautrį gali turėti pasyvinės kolonėlės su 13, 27 ir 40 cm dydžio garsiakalbiais. Ši serija taip pat parodo 2-juosčių AS potencialą, kokio dydžio turi būti FA ir kad svarbu kontroliuoti sklaidą.

                      • This reply was modified 3 months, 4 weeks ago by BelasBelas.
                      #5545
                      BelasBelas
                      Keymaster

                        Vokietijos Stockfish-Records įrašų studija turi gerą vardą, o ten garsas kontroliuojamas šveicariškais SE-MF-2 monitoriais.Stockfish

                      Viewing 10 posts - 21 through 30 (of 33 total)
                      • You must be logged in to reply to this topic.