Trumpai pažvelkime į kupolinius aukštadažnius garsiakalbius.
Ką ir kalbėti, 25 mm kupoliniai patys populiariausi. Minkštieji kupoliniai iš impregnuoto šilko pasirodė 70-ųjų pradžioje, kai rinkoje atsirado Peerless 1″ (25 mm) aukštadažniai Polk kolonėlėse. Galima paminėti, kad apsijungę danų garsiakalbių gamintojai – Vifa, Scan-Speak in Peerless – dabar tai DSD (Danish Sound Technology), yra pasidalinę rinkas. Peerless gamina žemadažnius, aukštadažniai palikti broliams iš Vifa, o pats DSD persikraustęs į Kiniją. Nusipirkus to paties senojo pavadinimo kupolinį galima suklupti, nes dėžutėje rasite prastesnių parametrų negu pirkote iš Danijos garsiakalbį. Nieko nepadarysi, bet Peerless pėdsakas ryškus.
Sugrįžtant prie šaknų reiktų pasakyti, kad netrukus po pirmųjų Peerless AD kupolinių sekė dar geresni Audax. Vėl daniški, bet būtent šie visą dešimtmetį buvo įsitvirtinę Britanijos ir JAV kolonėlių projektuose. Kaip čia nepridursi, kad anais laikais konstruktoriai naudojo geriausius pasaulyje daniškus Brüel & Kjær akustinių matavimų prietaisus.
Šilkinių kupolinių aprašymuose dažnai matome glotnią dažninę, bet kas slypi po ja?
Nuo tam tikro, palyginti žemo dažnio minkšta 25 mm diametro membrana nebegali atlaikyti oro slėgio, stūmoklinis darbas griūna ir prasideda vadinama – membranų lūžių zona. Padidėja iškraipymai, bet jie būna mažesni negu būtų seniau naudojamuose konusiniuose aukštadažniuose garsiakalbiuose su popieriaus membranomis. Dalykas tas, kad kupolinių membranų diametras toks pat kaip ir ričių, sumažėja galimybė rastis atspindžiams ir štai tos iškraipymų dedamosios nebelieka. Šilkinių kupolinių membranos būna impregnuotos didelio slopinimo medžiaga, o tai sumažina rezonansų įtaką ir stebime palyginti glotnią dažninę. Blogoji žinia, kad kupolinių motorai silpni ir prie didesnių SPL stipriai išauga iškraipymai. Šiuolaikinės technologijos leido ištobulinti šio tipo aukštadažnius ir dabar jie plačiai naudojami įrašų studijose, bet netiesiniai, intermoduliaciniai, doplerio, galios kompresavimo ir panašūs iškraipymai neleidžia šio tipo garsiakalbiams kokybiškai atkurti visą šiuolaikinių įrašų dinamiką. Kolonėlės su kupoliniais šilkiniais taip pat prastai atkuria sudėtingo muzikinio spektro įrašus ir kelia didesnius reikalavimus kambariui. Šių garsiakalbių garso sklaida priklauso nuo dažnio. Žemiausi darbo dažniai sklinda labai plačiai į sienas ir grindis, todėl atspindžių išvengti būna sunku. Įrašų studijos įrengtos taip, kad atspindžių nebūtų, ten garso kontrolei galima naudoti galingas daugiajuostės su įprastais garsiakalbiais AS, bet atspindžiai įprastuose kambariuose yra didelis audiofilinis skausmas.
Paveikslėlyje KEF laboratorijoje atliktų kupolinių minkštų membranų tyrinėjimų lazeriu rezultatai iš M. Colloms vadovėlio: viršuje žemus (30 Hz) dažnius membrana atkuria stūmoklio režimu (be iškraipymų), maždaug 1200 Hz ruože priartėjama prie membranos \”vartymosi\” pradžios (vaizdas viduryje), o 9,5 kHz dažnyje membrana pasiekia pirmąjį centrinės dalies rezonansą (apačioje), kur iškraipymai dar didesni. 
Žemiau grafiškai paaiškinamas kupolinių membranų darbas: membrana dirba stumoklio režime (d), pasiekiamas pirmas lūžio dažnis (e) ir dažnis, kai centras spinduliuoja priešingos fazės garsą (f).
Yra sukurta kupolinių aukštadažnių su lengvomis ir labai kietomis membranomis, kurių lūžių zona toli už girdimų dažnių. Brangiausiose AS matome berilio ar dirbtinio deimanto aukštadažnius, dirbančius iki ultra-aukštųjų dažnių. Tokie gali gerai atkurti muziką, tačiau kita dalis kupolinių garsiakalbių trūkumų – nedidelis dinaminis diapazonas ir nekontroliuojama sklaida išlieka.