Dalyvaudamas FB grupėje Tie, kas klausosi skaitmenos sužinojau kokie rūpesčiai laukia norinčių pasiekti kokybiškiausią internetinės muzikos lygį. Pažengę rekomenduoja įsigyti NAS, naudoti stryminimo valdymo PĮ ROON, tada iš Tidal ar Qobuz pirkti hai-res failus. Dar reikia žiūrėti ar galėsite klausyti MQA failus, ar turite roon-ready įrenginius, gerą SAK…
Galima nusipirkti moderniausią-brangiausią failų grotuvą, bet specialistai pataria taupyti ir rinktis “savadarbę” klausymo aparatūrą iš atskirų modulių. Kokio reikės stalo viskam sudėti nežinoma, bet geriau viską sudėti į spintelę kad nesimatytų įrenginių įvairovė, kabeliai, maitinimo šaltiniai…
Failų grotuvo kompiuteris turi būti optimizuotas geriausiam garsui gauti. Vindousai čia negerai, kompiuteryje neturi būti triukšmaujančių HDD, PSU. Muzikos bibliotekos valdymas nėra paprasta kaip būna albumus sudėjus į lentyną, o PĮ atnaujinimas reikalauja papildomo dėmesio ir laiko…
Labiausiai mėgstu muziką iš CD grotuvo. Kompiuterinė muzika yra puikus papildomas šaltinis susipažinti su naujienomis, šiaip paklausyti, bet reikalauja specifinių žinių. Kaip visa kompiuterinė technika stryminimo aparatūra greitai sensta ir reikalauja žymiai daugiau dėmesio negu CD grotuvas. Paminėtoje grupėje taip ir parašiau, kad techninis progresas sukelia įtampą, po darbų ieškome poilsio, džiaugsmo gyvenime. Esame įklimpę į techninį progresą, bet nenoriu, kad mano sielos progresą užterštų “tagai”, o OS’as diktuotų muzikos klausymo sąlygas. Stryminimas man nebus pagrindinis įrašų šaltinis, bet grupės šeimininkui tai pasirodė liguisti skiedalai ir mano dalyvavimas pasibaigė.
Neseniai perskaičiau apie eksperimentą, kai kompiuteris buvo užkraunamas dirbti iš vinilo plokštelės. Galbūt jautresniems audiofilams garsas iš tokio kompiuterio būtų analogiškesnis negu iš CD? 