Kodėl daugiajuostėms AS netinka D’Appolito schema?
Inžinierius D’Appolito pasiūlė ir aprašė garsiakalbių išdėstymo schemą MTM, kurioje nedidelis aukštadažnis iš abiejų pusių apgaubtas žemuosius ir viduriniuosius dažnius atkuriančiais garsiakalbiais. Dvijuosčių AS skyrimo dažnis palyginti neaukštas, garsiakalbių linijoje – dažniausiai vertikalioje plokštumoje – suformuojamas koaksialinis spinduliavimas. Vardan simetriškos vertikaliosios sklaidos galima susitaikyti su padidėjusiu dažninės netolygumu skyrimo juostoje, o jei MTM kolonėlėse filtrai selektyvūs, nauda bus dar labiau apčiuopiama.
Tokia struktūra išpopuliarėjusi, gaminami netgi didelio jautrio 2-juosčiai monitoriai su 15″ žemadažniais ir ruporu per vidurį. Jei MTM pavirsta į LMTML ar dar sudėtingesnę schemą, vienoje dažnių juostoje garsiakalbiai būna akustiškai toli, kolonėlėse daugiau skyrimo juostų ir jose rasis kombi-filtrų problema. Klausant tokių kolonėlių įprastame kambaryje tembras nebus atkuriamas gerai, garsas priklausys nuo klausytojo vietos.
Matome daugybę kažkokių “super-d’appolitinių” konstrukcijų, kurių galbūt būtų galima klausyti pievose iš 10 metrų, bet tada reikėtų kitaip suderinti filtrus. Matyt buitinių AS gamintojai nori uždirbti, todėl konstruoja per kambario aukštį AS ir muzikos mylėtojams šneka apie hai-endą. 
Garsui atkurti reikia stengtis naudoti taškinio spinduliavimo įrenginius arba klausyti iš toli. Nedideliam kambariui tinka 2-juostės lentyninės, bet didesnei patalpai įgarsinti perkame 3-juostes su didesniais ŽD garsiakalbiais ir muziką klausome iš toliau. Arba renkamės su koaksialiniais garsiakalbiais.
Daug juostų su daug nedidelių garsiakalbių D’Appolito išdėstyme pagerina AS dinamines sąvybes, sumažėja netiesiniai iškraipymai, bet kiti labai svarbūs parametrai degraduoja.
MEG RL901K su 16″ žemadažniu atvirame korpuse ir koaksiališkai sumontuotais VD ir AD garsiakalbiais:
